fbpx


Posts Tagged ‘socialinės emocinės kompetencijos’

Socialiniai ir emociniai mokinių įgūdžiai sėkmei ir gerovei. Konceptualus pagrindas EBPO socialinių emocinių įgūdžių tyrimui

Atkreipdami dėmesį į vis didėjančią socialinių ir emocinių įgūdžių svarbą Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) atliko tarptautinį tyrimą, kurio metu ištyrė 10 ir 15 metų mokinius įvairiuose šalyse ir miestuose visame pasaulyje. Tyrėjai koncentravosi į Didžiojo penketo modelyje (angl. Big five model) aprašytus bruožus bei bruožus, esančius už modelio ribų. Buvo tiriamas šių bruožų santykis su įvairiais individualios ir socialinės gerovės rodikliais – švietimu (mokymusi), įsidarbinimu ir pajamomis, sveikata bei asmenine individo gerove.

Pateikiame svarbiausias tyrimo išvadas apie vaikų socialinių ir emocinių bruožų vystymąsi ir jų svarbą kultūriniame kontekste.

  • Visi penki plačiai įvardinti socialiniai ir emociniai įgūdžiai (ekstraversija, sutarumas, sąmoningumas, neuroticizmas, atvirumas patirčiai) yra vertingi numatant individo rezultatus mokantis, dirbant bei asmeniniame gyvenime.
  • Sąmoningumas ir emocinis stabilumas (priešingas neuroticizmo polius) išsiskiria tuo, jog šios dvi dimensijos nuosekliai prognozuoja daugelį tirtų rezultatų. Sąmomingumas daugiau siejasi su švietimu bei su darbu susijusiais kriterijais, o emocinis stabilumas – su gyvenimo kokybe (psichine ir fizine sveikata, subjektyvia asmens gerove).
  • Apžvelgus kitas dimensijas, matoma, jog kalbant apie dėmesį, lyderystę, geresnius įsidarbinimo rezultatus yra svarbi ekstraversija. Aukštus ekstravertiškumo įverčius turintys individai greičiau susikuria socialinės paramos tinklus, kurie yra svarbūs psichinei sveikatai.
  • Atvirumas patirčiai numato mokymosi pasiekimus, kurie turi teigiamą poveikį visam gyvenimui ir padeda individams geriau susidoroti su pokyčiais. Taip pat, atvirumo patirčiai aspektai yra glaudžiai susiję su tarpkultūrinėmis kompetencijomis.
  • Sutarumas siejasi su geresne santykių kokybe, labiau išreištu prosocialiu elgesiu ir mažesnėmis elgesio prolemomis.
  • Taip pat buvo tyrinėtos įvairių įgūdžių kombinacijos, kaip kritinis mąstymas, metakognicija, savarankiškumas, kurios, buvo nustatyta, taip pat turi didelę reikšmę įvairiems gyvenimo įvykiams bei pasiekimams.
  • Socialinės ir emocinės individo savybės yra lanksčios ir kinta dėl biologinės brandos, aplinkos veiksnių, asmeninių pastangų bei svarbių gyvenimo įvykių. Emocinės ir socialinės savybės daugiausiai kinta vaikystėje ir su amžiumi tampa stabilios.
  • Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog remiantis atliktais tyrimais, planuotos ir sisteminės intervencijos skirtos minėtų savybių gerinimui gali būti sėkmingos.
  • Kalbant apie individualias savybes svarbu suprasti ryšius tarp jų – skirtingose situacijose reikalingos skirtingos socialinės ar emocinės savybės ar, dažniau įvairių savybių kombinacijos. Taip pat autoriai daro išvadą, jog geresni kognityviniai sugebėjimai negali kompensuoti neadekvačių socialinių ar emocinių individo savybių. Todėl yra kirtiškai svarbu išplėsti tradicinį požiūrį ir paskatinti holistiškai žiūrėti teikiant paramą vaikų ir suaugusiųjų emocinių ir socialinių savybių vystymuisi.
  • Socialinių ir emocinių savybių tyrimas (angl. SSES) yra vienas ambicingiausių tarptautinių projektų, kurio metu siekiama parengti išsamią socialinių ir emocinių įgūdžių matavimo metodikų rinkinį, skirtą stiprinti vaiko vystymosi ir gerovės gerinimo politiką.
  • Šiame tyrime įtrauktos savybės yra lengvai formuojamos, pamatuojamos mokyklinio amžiaus grupėje ir aktualios skirtingoms kultūroms ir socialiniams kontekstams.
  • Tyrimo metu buvo tiriami 10 ir 15 metų vaikai, kas leido ne tik nustayti šių savybių pasireiškimo vidurkius tarp tyrimo dalyvių, bet ir palyginti gautus rezultatus tarp skirtingų vystymos tarpsnių.
  • Tyrimo metu taip pat buvo surinkta informacija apie vaikų šeimos, mokyklos ir bendruomenės aplinką, apklausiant tiek vaikų tėvus, tiek mokytojus ir mokyklos direktorius. Tai leidžia susidaryti nuomonę apie šioms savybėms pasireiškti reikalingą aplinką ir faktorius, kurie yra svarbus vystant šias savybes. Surinkti duomenys apie dalyvius taip pat leis įvardinti potencialius trukdžius, kurie užkerta kelią socioemocinių savybių vystymuisi.

Bendrai šis tyrimas prisideda prie platesnio vaikų tobulėjimo proceso suvokimo, kas leis paskatinti socialinių ir emocinių savybių puoslėjimą nuo pat vaikystės tokiu būdu gerinant vaiko gerovę ir užtikrinant geresnę ateitį.