fbpx


Posts Tagged ‘Šviesa’

Tadas Pukas: Švietimo išradimai turi padėti mokytojams lengviau dirbti

Žinių ekonomikos forumas jau paskelbė Inovatyviausių Lietuvos mokytojų apdovanojimų kandidatus, kuriuos komisija išrinko įvertinusi visų nominantų pedagoginį profesionalumą, pedagoginę lyderystę bei XXI a. būtinus gebėjimus. Visi šie mokytojai ugdymui pasitelkia įvairias naujoves. Apie šias ir kitas naujoves, sulaukiančias didžiausio dėmesio pasaulyje, apie tai ką panašaus turime Lietuvoje ir ką verta išbandyti per pamokas, interviu pasakoja Tadas Pukas, platformą „Eduka“ vystančios UAB „Šviesos“ skaitmeninių produktų skyriaus vadovas.

Kur krypsta pasaulio švietimo naujovės?

Šiais metais Tel Avive vyko viena didžiausių pasaulinių švietimui skirtų parodų, pavadinta „Kuriant ateitį“ (angl. „Shaping the Future“). Joje dalyvavo 1000 dalyvių iš viso pasaulio, kurie pristatė ir domėjosi švietimo naujovėmis. Pagrindinė tema, apie kurią buvo daug kalbama ne tik Tel Avive, bet daugelyje švietimo konferencijų, yra technologijų ir tradicinio švietimo sąveika. Kaip suteikti daugiau laisvių mokiniams? Kaip nuo mokymo pereiti prie mokymosi? Kaip išnaudoti technologijas? Buvo prieita prie bendros nuomonės, kad technologijos tik sudaro sąlygas naujiems mokymosi metodams rastis, jos nekuriamos vien dėl mados.

Kokie Lietuvai aktualūs rūpesčiai svarbūs ir kitose pasaulio šalyse?

Mokymas turi būti susijęs su tam tikrais profesinės veiklos įgūdžiais, todėl patyriminis mokymas ir mokymasis itin aktualūs. Visame pasaulyje, kaip ir pas mus Lietuvoje, trūksta mokytojų. Technologijos turėtų padėti išspręsti šią problemą – mokytis kai kurių dalykų būtų galima nuotoliniu būdu. Taigi galime numanyti, kad ateityje mokiniai galės rinktis mokytojus.

Mokytojo profesija dėl įvairiausių pokyčių kartais nuvertinama. Tai juntama ir Lietuvoje, ir kitose valstybėse, todėl svarbu, kad kuo daugiau būtų investuojama į švietimą plačiąja prasme. Turiu galvoje ne įranga ar programėlės, o mokytojų ugdymas, naujų metodų taikymas turėtų tapti prioritetu.

Dalyvaudami konferencijoje supratome, kad problemų yra visur ir jos panašios, tačiau sprendžiamos skirtingai. Galima teigti, kad visame pasaulyje švietimas išgyvena pokyčius. Jiems vykstant dažniausiai kyla daugiau klausimų, negu randama atsakymų. Tačiau tai ir žavi labiausiai, nes matome, kad švietimas nėra sustingęs. Pokyčiams įgyvendinti, rezultatams stebėti prireiks visos visuomenės jėgų ir laiko.

Kuo skiriasi skaitmeninės ir tradicinės mokymo priemonės?

Mokymas yra įvairialypis, todėl nereikėtų bandyti lyginti dviejų skirtingų būdų (skaitmeninių ir tradicinių mokymo priemonių), kurie iš esmės yra pritaikyti skirtingiems tikslams. Reikėtų aiškiai atskirti, kuris būdas naudingiausias atitinkamu metu. Svarbiausia suderinti kuo daugiau įvairių būdų, kad jie tenkintų skirtingus mokinių poreikius ir ugdytų visas reikalingas kompetencijas bei įgūdžius. Kuo daugiau įvairesnių mokymosi formų apima mokymosi procesas, tuo labiau mes priartėjame prie tikrojo gyvenimo. Kokių privalumų turi skaitmeninės mokymosi priemonėmis?

Dirbant su skaitmeninėmis priemonėmis galima greičiau pasiekti tikslų, kurių siekiant tradiciniais būdais prireiktų daugiau laiko. Pavyzdžiui, parinkti individualias užduotis ir diferencijuoti jas pagal mokinių gebėjimus.. Skaitmenines užduotis automatiškai patikrina sistema, tad mokytojas greičiau ištaiso namų darbus. Tačiau patikrinti ir įvertinti atvirojo tipo užduotis gali tik mokytojas. Tad svarbiausia užtikrinti mišrų mokymąsi, atitinkamu laiku pritaikyti tinkamiausias mokymo priemones. Svarbiausias mokytojo uždavinys – padėti mokiniui augti, o technologijos turi padėti taupyti mokytojo laiką vertinant, parenkant užduotis, sekant pažangą, rengiant ataskaitas, teikiant grįžtamąjį ryšį.

Skaitmeninis mokymosi būdas vis dažniau taikomas siekiant individualizuoti mokymosi procesą?

Skaitmeniniai mokymosi būdai sudaro sąlygas mokytis savo tempu, norimu metu ir patogioje vietoje, individualizuoti mokymosi turinį ir jį pritaikyti besimokančiojo tikslams. Tai tarsi prieštarauja tradiciniam mokymo būdui, kuris iš esmės yra vienodas visiems, vyksta vienu metu ir toje pačioje vietoje, naudojamas vienodas turinys. Galbūt kada nors ateityje bus sukurtas visiškai individualizuotas mokymas, apimantis visus tris principus. Kol kas vieno tokio metodo nematėme nei parodoje Izraelyje, nei kituose renginiuose.

Koks švietimo požiūris į skaitmeninius produktus dabar ir kaip jis gali keistis ateityje?

Šiuo metu technologijų taikymas mokymosi procese dar vertinamas atsargiai. Nenuostabu, juk norint pakeisti įprastus mokymo būdus prireiks nemažai laiko. Prievarta to padaryti nepavyks, nes procesas turi vykti natūraliai ir nuosekliai. Dabar svarbiausia mokytis ir išsiaiškinti, kaip technologijas būtų galima išnaudoti geriausiai. Tad ir technologijų kūrėjai, ir vartotojai sparčiai mokosi. Tikimės, kad ateityje mišrus mokymasis taps pagrindiniu mokymosi būdu, ir nieko nebestebins šalia tradicinio vadovėlio pateikiamos skaitmeninės užduotys, internete atliekami ir klasėje gyvai aptariami namų darbai.

Kokia skaitmeninių mokymosi priemonių padėtis Lietuvoje palyginti su kitomis šalimis ir vyraujančiomis tendencijomis?

Visame pasaulyje švietimas dabar yra tarsi po didinamuoju stiklu. Ir esmė ne technologijos, o skirtingus mokinių poreikius atitinkančių sprendimų paieška. Technologijos – tai pagalba mokytojams mokant ir vertinant mokinius, vis labiau įtraukiant ir pačius mokinius. Svarbiausia, kad nepamestume galvos ir būtume savikritiški. Svarbiausi mokymosi procese yra ir bus mokytojai. Be jų joks mokymosi procesas nevyks sklandžiai, kad ir kokios išmaniosios technologijos būtų taikomos klasėje. Technologijas apskritai galima vystyti labai greitai. Tačiau kyla klausimas, kaip suderinti visuomenės lūkesčius ir neišvengiamus pokyčius. Lietuvoje vyksta daug gerų dalykų, mokytojai smalsūs ir imlūs naujovėms, tačiau kaip ir visame pasaulyje, kol kas vyksta susipažinimo, aiškinimosi ir mokymosi procesai. Lietuvą jau galima pavadinti skaitmeninio mokymosi ir technologijų šalimi, nes dabar svarbiausia – smalsumas, o Lietuvos žmonės yra labai smalsūs.

Kai kurios mokyklos jau šiandien yra aprūpintos įranga. Ar mokyklų bendruomenė tinkamai išnaudoja turimas priemones? Ką daryti, kad jos būtų efektyvios?

Kurdami naujus švietimo sprendimus visada pabrėžiame, kad sėkmė priklauso nuo mokytojų ugdymo, t. y. detalaus supažindinimo su technologijomis. Tad atsakymas gana paprastas – turime ugdyti mokytojus, rodyti sėkmingus pavyzdžius, dalytis patirtimi. Iš esmės tai ir vyksta. Kita vertus, mums, suaugusiesiems, dažnai sunku pripažinti, kad mes kažko nemokame, neišmanome, todėl apskritai nenaudojame. Dirbame su vaikais, kurie jau yra „gimę su technologijomis rankose“, tad mokykimės kartu, leiskime jiems naudotis technologijomis, pasiūlykime pabūti konsultantais ir ugdymo proceso bendraautoriais. Toks požiūris mokinius labai motyvuoja ir skatina įsitraukti. Konferencijoje matėme ne vieną pavyzdį, kai mokykla organizuoja mokymus, kuriuose mokiniai moko technologinių naujovių mokytojus, mokyklos direktorių. Taip mokytojai ne tik įgauna naujų įgūdžių, praplečia savo akiratį, bet ir sužino, kas mokiniams šiuo metu svarbu.

Antrus metus iš eilės asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ su partneriais UAB „Šviesa“ organizuoja Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2017. Atsinaujinusios ir didelio verslo, valdžios ir švietimo bendruomenės dėmesio susilaukusios iniciatyvos tikslas − skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvos visuomenei ir jiems padėkoti.

Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje: www.mokytojuapdovanojimai.lt

Mokykla turi įgalinti mokytoją, o mokytojas − mokinį

„Ar versle, ar mokykloje sėkmės receptas tas pats – turime nuolat apmąstyti savo darbą ir analizuoti, ar negalime pasiekti dar geresnių rezultatų. Aukščiausi pasiekimai ten, kur vyksta nuolatinis žmonių tobulėjimas“, − teigia ŽEF Tarybos narys, UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius, Baltijos regiono viceprezidentas Algimantas Markauskas kalbėdamas apie tai, kas lemia bet kokios organizacijos sėkmę.

„Ne kas kitas, o žmonės lemia pokyčius, tad reikia į juos investuoti. Pavyzdžiui, mes savo darbuotojus užsiauginame, įvairiais būdais prisidedame prie jų mokymo, o tai mums padeda būti pranašesniems.“ Vis dėlto UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius mano, kad nuolatinis tobulėjimas nevyks be vidinės motyvacijos varomų darbuotojų. Jo manymu, noras ir užsidegimas kartais gali netgi kompensuoti formalių žinių ar kompetencijų trūkumą: „Manau, kad mokytojai yra svarbiausia grandis švietimo sistemoje, todėl turime sudaryti sąlygas mokytojo profesijos siekti motyvuotiems ir tikrai norintiems mokyti žmonėms.“

2016 m. Inovatyviausio biologijos, chemijos nominacijos laimėtoja Janė Liutkienė pritaria verslo atstovo mintims ir teigia, kad dažna problema mokykloje tampa pasimetimas tarp įvairių reikalavimų, ataskaitų, dėl to nebelieka vietos refleksijai, leidžiančiai pastebėti reikšmingas detales. Jos manymu, tobulėjimui aplinką kuria ir visų mokytojų gebėjimas pastebėti kiekvieną mokinį pamokoje.   

„Mokykloje esame greta nuolatinio augimo, judėjimo, kaitos, gyvos emocijos. Šiame chaose mokytojas turi pateikti medžiagą suprantamai, kiek įmanoma glausčiau ir patraukliau. Labai svarbu, mokytojo turimos dalyko, kurso, temos vizijos. Tada, kai jis puikiai žino, ką akcentuoti, kalbės trumpai. Pati stengiuosi mažiau kalbėti, parinkti tokius metodus, kad mokiniai mokytųsi savarankiškai. Siekiu, kad kiek įmanoma giliau mokiniai suvoktų dalyko logiką, vidinius ryšius. Niekada nedirbau su klase, mokiau ir mokau konkrečius mokinius. Svarbu matyti vaikų akis ir skaityti jose perteikiamą informaciją“, − apibendrina chemijos mokytoja ekspertė.

Janė pastebi, kad bendradarbiavimas tiek tarp mokytojų, tiek tarp mokinių mokykloje, yra būtinas, nes tai veda mokymosi pažangos link. Draugo pagalbą Janė laiko vienu iš patikimiausių ugdymo metodų mokymosi mokytis kompetencijai ugdytis:

„Pamokoje, neformalioje veikloje, jei tik įmanoma, mokytoju prašau būti pažengusius mokinius. Metodas turi dvigubą naudą, nes tobulėja abu komandoje besimokantys mokiniai. Iš karto matyti, kuris jaunasis chemikas gali tapti pedagogu. Dirbdami šiuo metodu mokiniai patys sau iškelia daug dalykinių klausimų ir sugeba dažniausiai patys rasti atsakymus į juos, kritiškai pažvelgia į problemą“. Ji priduria, kad bendradarbiavimas be mokymosi mokytis, socialinių ir komunikacijos kompetencijų ugdo ir kritinį mąstymą bei mokinių raštingumą: „Manau, žmogaus raštingumas – tai ne gebėjimas parašyti tekstą be klaidų,  raštingumas – gebėjimas ir noras skaityti, analizuoti, kritiškai vertinti, diskutuoti.“

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „Šviesa“ antrus metus iš eilės organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2017“, kurių tikslas prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo. Šiemet bus apdovanoti 7 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų naudojimo ugdymo procese kriterijais. Taip pat, šiais metais bus teikiamos ir 3 papildomos nominacijos, skirtos metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei publikos išrinktam mokytojui. UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ yra „Inovatyviausio biologijos, chemijos mokytojo“ nominacijos steigėjai.

Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje: www.mokytojuapdovanojimai.lt

Ateities mokykla: geri rezultatai priklausys nuo vadovo

Kaip įsivaizduojate ateities mokyklą? Kokių ateities mokyklos bruožų jau dabar įžvelgiate Lietuvos mokyklose? Kaip greičiau sukurti ateities mokyklą? Šiuos klausimus uždavėme verslo įmonėms ne vienus metus vadovaujantiems vadovams, kuriems rūpi pokyčiai švietimo srityje.

Svarbiausia – kompetencijos

„Galvodami apie ateities mokyklą galime įsivaizduoti mokytojus robotus, mokinius su virtualios realybės akiniais ar netgi tuščias klases, nes technologijų prieinamumas bus taip pažengęs, kad informaciją bus galima suteikti iš bet kur ir bet kam. Tačiau kalbėdamas apie ateities mokyklą turiu omenyje tokią mokyklą, kuri būtų orientuota į ateitį. Dėmesį turėtume kreipti ne į tai, kokios technologijos bus sukurtos, o kokias kompetencijas ir įgūdžius išugdysime mokiniams, kad jie galėtų būti bet kokios srities kūrėjai“, – teigia Mindaugas Glodas, asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ tarybos pirmininkas, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ generalinis direktorius.

Pasaulio ekonomikos forumas prognozuoja, kad apie 65 proc. dabar pradedančių mokytis mokykloje vaikų, dirbs tokių gebėjimų reikalaujančius darbus, į kuriuos šiuo metu dar nėra orientuojamasi. Mokyklos vis dar teikia pirmenybę akademinių įgūdžių lavinimui, susijusiam su tradiciniais mokomaisiais dalykais ir žiniomis. Mažiau dėmesio tenka kompetencijų ugdymui, pavyzdžiui, gebėjimams spręsti problemas, kūrybiškumui, bendradarbiavimui. Paskelbtoje ataskaitoje apie ateities darbus pabrėžiama, kad būtent šių gebėjimų labiausiai reikės tiems, kas gyvens ketvirtosios industrinės revoliucijos laikotarpiu, kuomet bus ištrintos ribos tarp fizinių, skaitmeninių ir biologinių procesų.

Mokytojų entuziazmą lemia vadovų palaikymas

„Kol laukiame esminių pokyčių švietimo sistemoje, mokinių kasdienybė priklauso nuo kiekvieno mokytojo kvalifikacijos ir noro pamokose derinti žinių ir gebėjimų ugdymą. Tai reiškia, kad mokytojai, suprasdami, ko reikės vaikams, susiduria su dideliu krūviu ir sparčiu tempu bei daro daugiau nei reikalaujama egzaminams.  Dėl to mokyklos vadovams kyla iššūkis, kaip motyvuoti mokytojus, kaip jiems suteikti reikalingas priemones ir sąlygas papildomai mokytis, kad pedagogai galėtų keisti tradicinio švietimo nuostatas ir papildomai skirtų laiko ruoštis naujoviškoms ateities pamokoms?“, – teigia Jurgita Nacevičienė, edukacinį turinį kuriančios UAB „Šviesa“ direktorė.

Ji pastebi, kad vadovą, kaip vieną iš pagrindinių švietimo sėkmės veiksnių įvardija ir švietimo ekspertai iš Suomijos, daug metų pirmaujančios pasaulyje pagal mokinių pasiekimus. Įkvepiančių pavyzdžių, prilygstančių Šiaurės šalims, galima rasti ir Lietuvoje. Kaip vieną iš pažangių pavyzdžių J. Nacevičienė įvardija Panevėžio rajono Velžio gimnaziją. Jos direktorių Rimtą Baltušį „Žinių ekonomikos forumas“ pernai apdovanojo kaip „Metų mokyklos vadovą“.

„Pirmą kartą aplankę Velžio gimnaziją netekome žado. Nustebino, kiek daug lemia iš pažiūros paprastos detalės. Pavyzdžiui, mokyklos biblioteka kaip atviras informacijos centras įkurta pačiame vestibiulyje, prie pat įėjimo, kur vaikai praleidžia daugiausia laiko, susiburia per pertraukas, nuolat mato knygų naujienas, gali naudotis kompiuteriais. Net tokia smulkmena kaip mokyklos muziejus – su dideliu langu į koridorių, kad ekspoziciją nuolat matytų pro šalį einantys vaikai. Stiklo durys administracijoje sukuria daugiau atvirumo ir skaidrumo. Bet svarbiausia – suteikta visiška laisvė ir palaikymas mokytojų iniciatyvoms, projektams, idėjoms, kurių čia įgyvendinama labai daug“, – pasakoja J. Nacevičienė.

Ji pabrėžia, kad būtent palanki aplinka ir sudarytos sąlygos mokytojų sumanymams lemia mokyklos pažangą. Gero vadovo užduotis – suburti tam pasirengusius žmones, leisti jiems dirbti ir tobulėti.

„Geriausios idėjos visuomet kyla ne „iš viršaus“, o tiems žmonėms, kurie kasdien dirba su vaikais, juos pažįsta ir dėl jų stengiasi. Vadovas turi sutelkti kompetentingų mokytojų komandą ir leisti jiems atsiskleisti. Tam svarbi ir palankaus bendradarbiavimo kolektyve aplinka, ir pripažinimas už pasiekimus, ir elementarių priemonių suteikimas. Antraip gali surinkti geriausius mokytojus, bet jausdamiesi surištomis rankomis jie nieko negalės padaryti. Mokytojams tenka labai svarbi misija įkvėpti vaikus mokytis, todėl jų pačių kūrybiškumas ir galėjimas jį skleisti yra pagrindinis į ateitį žvelgiančio švietimo variklis“, – teigia J. Nacevičienė.

Nuo ko pradėti kurti ateitį?

M. Glodas sutinka, kad didžiausia našta gula ant vadovo pečių. Tiesa, norėdami išvysti ateities mokyklą ne pavieniuose pavyzdžiuose, bet visoje šalyje, turime to siekti labai kryptingai.

„Siekiant judėti greičiau, turime susitelkti, susitarti dėl pokyčių. Iš verslo pusės galiu pasakyti, pokyčiai nevyksta izoliuotoje terpėje. Organizacija gali pasiekti gerų rezultatų tada, kai vadovas yra organizacijos vedlys: mąsto strategiškai, nuolat ieško galimų partnerysčių, siekia, kad kolektyvas būtų kuo labiau išmaningesnis. Tas pats galioja ir mokykloje, kur mokyklos vadovui ypač svarbu nepasimesti rutininiuose darbuose ar kasdien kylančiose problemose. Bet kokie pokyčiai reikalauja drąsos, ir tai yra suprantama. Tačiau tikrai turime kuo džiaugtis ir dabar – tai daugybę gerų mokyklų valdymo, kūrybiško, inovatyvaus ugdymo pavyzdžių, apie kuriuos reikia kalbėti garsiau, skatinti juos“, – teigia M. Glodas.

Antrus metus iš eilės asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ su partneriais UAB „Šviesa“ organizuoja Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2017. Atsinaujinusios ir didelio verslo, valdžios ir švietimo bendruomenės dėmesio susilaukusios iniciatyvos tikslas − skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvos visuomenei ir jiems padėkoti. 

Antrą kartą Lietuvoje – Inovatyviausių mokytojų apdovanojimai

Netylant diskusijoms dėl bendrojo ugdymo reformų Lietuvoje su pozityvia jėga antrus metus iš eilės asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ su partneriais UAB „Šviesa“ organizuoja Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2017. Atsinaujinusios ir didelio verslo, valdžios ir švietimo bendruomenės dėmesio susilaukusios iniciatyvos tikslas − skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvos visuomenei ir jiems padėkoti. Šiemet renginio globėju tapo LR Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Premjero teigimu, ši pozityvi iniciatyva yra labai reikalinga ir sveikintina: „Mes per dažnai kalbame apie problemas švietime, ir per retai pasidžiaugiame laimėjimais. O jų tikrai turime. Turime mokytojų, kurie dirba taip inovatyviai, kad į jų pamokas norisi grįžti ir baigus mokyklą, ir mokyklų vadovų, į kurių įstaigas norisi vežti ekskursijas. Norėtųsi turėti kiek įmanoma daugiau progų juos sveikinti ir tokie apdovanojimai yra reta, bet labai reikalinga galimybė tai padaryti“, − sakė premjeras S.Skvernelis.

Tai, kad Lietuvoje puikių mokytojų netrūksta rodo ir 2016 m. organizuoti apdovanojimai. Per pusantro mėnesio buvo surinkta 223 mokytojų bei direktorių anketų, iš kurių komisija išrinko kiekvienos nominacijos nugalėtoją. Šiemet kiekvienos nominacijos nugalėtojo vėl laukia kelionė į pasirinkta konferenciją. Toliau tęsiama iniciatyva pasipildė viena pradinio ugdymo mokytojo nominacija, kuri, pasak Žinių ekonomikos forumo tarybos pirmininko, Nextury Ventures generalinio direktoriaus Mindaugo Glodo, kilo iš pačios švietimo bendruomenės poreikio įvertinti mokytojus.

Mindaugas Glodas teigia, kad renkant inovatyviausius mokytojus vėl bus kreipiamas dėmesys į jų pedagoginį profesionalumą, naudojamus ugdymo metodus bei dalijimąsi žiniomis su kolegomis. „Taip pat bus kreipiamas dėmesys į pedagoginę lyderystę, t. y. mokytojo dalyvavimą papildomose veiklose kaip, pavyzdžiui, papildomą darbą su moksleiviais, įvairių švietimo iniciatyvų įgyvendinimą. Šiuolaikinis pedagogas dabar nesuvokiamas ir be XXI a. būtinų kompetencijų – nuolatinio tobulėjimo ir technologijų naudojimo ugdymo procese, tad bus vertinamas ir šis aspektas“, − teigė M. Glodas.

Šiuose apdovanojimuose „Inovatyviausio mokytojo“ vardas bus suteikiamas 7 pagrindinėse nominacijose. Taip pat, bus teikiamos ir  3 papildomos nominacijos, skirtos metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei 15min.lt skaitytojų išrinktam mokytojui. Nugalėtojai paaiškės iškilmingų apdovanojimų metu, kurie vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje 2017 m. lapkričio 21 d.

Aplikuoti ar nominuoti kandidatus kviečiame čia: www.mokytojuapdovanojimai.lt/aplikuok

Stipraus mokyklos vadovo svarba

Mokyklos vadovas – toks pats lemtingas vaiko gyvenime žmogus, kaip ir mokytojas. EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) PISA tyrimų rezultatai rodo, kad kryptingas mokyklų vadovų orientavimasis į mokymo(si) pasiekimus pamokoje, lyderystė ir įgytų žinių kūrybingas taikymas lemia geresnius mokinių pasiekimus.

„Švietimo aplinkoje, kaip ir versle, svarbiausia yra vadovo lyderystė, nuo kurios priklauso visos organizacijos rezultatai“, − teigia UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius Algimantas Markauskas, jam pritaria ir UAB „Šviesa“ Mokymo centro vadovė Jūratė Lutinskaitė-Kalibatienė.

Vadovas kuria teigiamą aplinką

Pagaliau vis daugiau dėmesio skiriama mokinių pažangai, ieškoma būdų, kaip ją gerinti. Nagrinėjant įvairių veiksnių įtaką mokinių pasiekimams sutariama, kad labai svarbūs yra mokytojai, bet reikia nepamiršti ir mokyklos vadovų, galinčių turėti lemiamą įtaką.

algimantas-markauskas-1

Algimantas Markauskas, UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius

„Mokyklos vadovas savo lyderyste kuria teigiamą aplinką. Jei tikslai ir būdai, kaip juos pasiekti, išaiškėja per diskusiją su komanda, tuomet žmonės įsitraukia, jų nuomonė yra gerbiama, o ir atmosfera automatiškai pasidaro gera“, – teigia „Žinių ekonomikos forumo“ asociacijos tarybos narys UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius A. Markauskas.

Užtikrinti tinkamą vadovavimą galima dviem pagrindiniais būdais: atrenkant tinkamiausius kandidatus ir nuolat keliant kvalifikaciją ar suteikiant galimybes vadovui tobulėti darbo vietoje.

„Gerai dirbantis mokyklos vadovas nuolat rūpinasi asmeniniu, vadovų komandos ir visų mokyklos darbuotojų tobulėjimu, todėl kvalifikacijos tobulinimą planuoja ir sieja su mokyklos, mokyklos steigėjo bei nacionalinio lygmens strategijomis“, – teigia UAB „Šviesa“ Mokymo centro vadovė Jūratė Lutinskaitė-Kalibatienė, aštuonerius metus praleidusi prie mokyklos vairo.

Atranka turi būti skaidri ir atidi

Siekis mokykloje įgyvendinti valstybės keliamus tikslus turi prasidėti nuo žmonių pasirinkimo. A. Markauskas mano, kad vadovų atranka turi būti skaidri, o valstybės vizija švietimo srityje visiems suprantama ir aiški. Norint, kad vizija būtų įgyvendinta, ji turi būti artima mokyklos vadovui.

„Svarbi yra žmonių motyvacija – kodėl jie nori tapti mokyklų vadovais? Jiems valstybės iškelti tikslai turėtų rūpėti asmeniškai, sutapti su jų vertybėmis, nes tik taip yra atrenkami geriausių organizacijų vadovai“, − mano A. Markauskas.

J. Lutinskaitė-Kalibatienė mano, kad įgyvendinant valstybės keliamus tikslus biudžetinėse įstaigose turėtų rastis praktika, kai naujai išrinktas organizacijos vadovas kartu turėtų galimybę suburti savo komandą iškeltiems tikslams pasiekti. Šiuo metu esanti praktika, kai pakeičiamas tik mokyklos vadovas, o mokykloje lieka dirbti senoji komanda, nesudaro prielaidų greitiems pokyčiams.

Geras vadovas nuolat tobulėja

jurate-lutinskaite-kalibatiene

Jūratė Lutinskaitė-Kalibatienė, UAB „Šviesa“ Mokymo centro vadovė

Mokyklos bendruomenė nuolat keičiasi, nes kasmet ateina naujų vaikų ir tėvų, o tai kelia vis naujų iššūkių. J. Lutinskaitė-Kalibatienė primena, kad, be tinkamos vadovų atrankos ir kryptingos strateginės jų veiklos, taip pat svarbu nuolat tobulinti jų kvalifikaciją. Nuolat mokantis susiduriama su naujais iššūkiais, tai padeda praplėsti akiratį ir rasti tinkamų sprendimų.

Tyrimų rezultatai rodo, kad šiuo metu populiariausia 6 akademinių valandų seminaro forma beveik nesukuria pridėtinės pedagogo kvalifikacijos vertės, todėl „Šviesos“ Mokymo centras siūlo keisti požiūrį ir rinktis ne pavienius mokymus aktualia tema, o kompleksinį mokymąsi, veiklos stebėjimą, įvertinimą ir grįžtamąjį ryšį. Tokį metodą J. Lutinskaitė-Kalibatienė taiko „Besimokančios organizacijos“ projekte dalyvaujančioms mokykloms. Joms suteikiama galimybė gauti kokybiškus mokymus, konsultuotis ir grįžtamasis ryšys apie pokyčius.

„Būtina ne tik vertinti formalias vadovo veiklas, bet ir atkreipti dėmesį į mokyklos kultūrą: bendravimą ir bendradarbiavimą, sprendimų priėmimą, konfliktų sprendimą, patyčių prevenciją“, − teigia J. Lutinskaitė-Kalibatienė.

Svarbus rodiklis – kaip bendraujama su mokytojais

Vadovo įsitraukimą į mokytojų darbą vertino ir EBPO šalių narių švietimo tyrimas. Jo duomenimis, vidutiniškai 40 proc. mokyklų vadovų stebi mokytojų darbą klasėje, 60 proc. skatina pedagogus bendradarbiauti, kad šie dalytųsi naujomis mokymo praktikomis, 65 proc. stengiasi užtikrinti, kad mokytojai jaustų atsakomybę nuolat tobulintis. Tiesa, pastebima, kad pirmaujančiose pagal švietimo pasiekimus šalyse – Suomijoje, Danijoje, taip pat Estijoje vadovai įsitraukia ne taip aktyviai, nes ilgainiui šiose šalyse susiformavo kultūra, kur mokytojai patys yra aktyvūs ir noriai bendradarbiauja tarpusavyje.

Pasak A. Markausko, misijos suvokimas ir galvojimas apie ją, darbas su kolektyvu formuojant viziją ir strateginį planą, bei strateginio plano užduočių pateikimas mokytojams yra svarbus mokyklos pažangos rodiklis.

„Strategija turėtų sutelkti kolektyvą, daryti pokyčius, žiūrėti ko visa komanda gali išmokti, ir koks darbas yra efektyvesnis. Mūsų įmonėje kiekvienas darbuotojas asmeniškai žino, kaip jis kiekvieną dieną prisideda prie strategijos įgyvendinimo – ne bendromis frazėms, o konkrečiomis užduotimis“, − teigia A. Markauskas.

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partnere UAB „Šviesa“ rengia „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2016“, kurių tikslas – padėti gerinti pedagogo profesijos prestižą. Šiemet bus apdovanoti 6 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų taikymo ugdant moksleivius kriterijais. Be to, šiais metais bus teikiamos ir 4 papildomos nominacijos: tarptautiškiausiai mokyklai, metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui ir lrytas.lt skaitytojų išrinktam mokytojui. UAB „Šviesa“ yra „Metų mokyklos CEO“ nominacijos steigėja.

Siūlyti kandidatus kviečiame per internetinę prieigą: www.mokytojuapdovanojimai.lt/aplikuok.

Daugiau informacijos rasite iniciatyvos internetinėje svetainėje: www.mokytojuapdovanojimai.lt.