fbpx


Posts Tagged ‘švietimas’

Oficialiai kreipėsi į kandidatus į prezidentus: prašo nacionaliniu lygiu sutarti dėl ilgalaikės švietimo strategijos

Atsižvelgdami į tai, kad kiekvienų rinkimų metu visuomenės laukia naujų sprendimų, kaip reikėtų reformuoti švietimo sistemą, tačiau strateginių pokyčių trūksta, šiandien Lietuvos pramonininkų konfederacija, Investuotojų forumas ir Žinių ekonomikos forumas oficialiai kreipėsi į kandidatus į Lietuvos Respublikos prezidentus, prašydami įsipareigoti pasiekti nacionalinį susitarimą bendrajam ugdymui ir profesiniam mokymui.

Siekiama, kad šiuo sprendimu būtų susitarta dėl esminių švietimo sistemos tikslų, jos strategijos artimiausiems metams bei užtikrinimo, kad to susitarimo būtų laikomasi nepriklausomai nuo rinkimų laimėtojo.

Švietimo kokybę išskiria investuotojai

Asociacijos atkreipia dėmesį, kad kokybiškas švietimas yra sėkmingos valstybės ateitis ir jis turi būti gerinamas tiek bendrojo ugdymo, tiek profesinio mokymo atžvilgiu. Jų vertinimu, siekiant gerinti šalies moksleivių ugdymą ir jų pasiekimus, būtinas ilgalaikis nacionalinis susitarimas, kuris nubrėžtų ilgo laikotarpio bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo sistemų tobulinimo gaires bei iškeltų šių sistemų tobulinimo tikslus.

„Investuotojų apklausos nuosekliai išskiria švietimo kokybę kaip pagrindinį iššūkį Lietuvoje, todėl būsimo Lietuvos Prezidento (-ės) lyderystė suvienijant politines jėgas, užsibrėžiant esminę kryptį ir esminius principus švietime yra būtina. Atėjo laikas žiūrėti toli į ateitį ir nesivaikyti trumpalaikių naudų“, – teigia Investuotojų forumo vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė.

Lietuva garsėja kaip aukštos kvalifikacijos informacinių ir fintech technologijų specialistų šalis, tačiau tokių specialistų daugėja veikiau dėl pavienių organizacijų pastangų ir pačių žmonių noro mokytis, o ne dėl bendrų valstybės numatytų gairių.

Todėl vienas iš svarbiausių švietimo strategijos tikslų – svarbiausių kompetencijų ateities darbuotojui nustatymas bei jų ugdymas visuose mokymosi lygiuose. Tik taip Lietuva gali įsitvirtinti pasaulyje kaip aukštos pridėtinės vertės šalis.

Vienos kadencijos neužtenka

Organizacijų atstovai pabrėžia, jog nacionalinis susitarimas būtinas dėl tęstinumo užtikrinimo. Vienos kadencijos laikotarpiu dideli pokyčiai neįgyvendinami – be to, reikalingas ir tolimesnis nuoseklus sistemos palaikymas.

„Esame tikri, jog nacionalinis susitarimas švietime užtikrintų efektyvesnį bendrojo ugdymo vystymą, kuris šiandien patiria itin sunkius išbandymus, o kokybiškų sprendimų įgyvendinimui gali prireikti ir dešimtmečio. Todėl įgyvendinant tokius sprendimus yra būtinas stabilus ir tvirtas palaikymas visoje šalyje“, – teigia Žinių ekonomikos forumo tarybos narys Irmantas Švažas.

Organizacijos kreipdamosi į kandidatus mano, kad naujojo šalies vadovo lyderystė yra būtina sąlyga, galinti suvienyti ekspertų, praktikų ir politinių partijų jėgas, inicijuoti diskusiją dėl tokio susitarimo turinio bei tikslų, įtvirtinti susitarimą, kurį palaikytų ir pasirašytų visos pagrindinės šalies politinės partijos.

Toks susitarimas galėtų tapti dar vienu pavyzdžiu, jog, susitelkus partijoms, galima pasiekti tokių strateginių pokyčių, kaip praėjusių metų rudenį pasirašytas susitarimas iki 2030 m. Lietuvos kariuomenei skirti 2,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Svarbūs visi ugdymo etapai

Lietuvoje dažnai kalbama apie bendrąjį ugdymą ir aukštąjį mokslą, bet ne visuomet užtektinai dėmesio yra skiriama profesiniam mokymui bei neformaliajam švietimui, kurie yra itin svarbūs nepriklausomai nuo gyvenamosios vietovės ar žmogaus amžiaus.

„Mūsų valstybės ateitis priklauso nuo to, ar šalies švietimo sistema bus pasiruošusi XXI a. iššūkiams. Kai šalyje lėtėja darbo našumo augimas ir mažėja darbingo amžiaus žmonių skaičius, žūtbūt reikalinga kompleksinė ir sisteminga reforma, kurioje dalyvautų ne tik valstybinės institucijos, bet ir verslas, suinteresuotas, kad ugdymo sistema būtų pajėgi suteikti tinkamus gebėjimus, ugdyti kūrybingus žmones, padedančius ne tik prisitaikyti, bet įgalinančius kurti ir didinti šalies konkurencingumą“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomasis direktorius Ričardas Sartatavičius.

Pasak jo, viso to nepasieksime, jei nebus priimti ilgalaikiai, nuo politinių ciklų nepriklausomi sprendimai. Turėtume daug didesnį dėmesį skirti profesinio mokymo sistemai ir jos tobulinimui, kuriai politinio dėmesio vis pritrūksta. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Investuotojų forumas ir Žinių ekonomikos forumas ragina kandidatus į Respublikos Prezidentus pasiekti susitarimą dėl švietimo sistemos tikslų ir jos ilgalaikės strategijos, kuria galėtų remtis ne tik šiemet, bet ir kituose rinkimuose Lietuvos piliečių pasitikėjimą gavę žmonės.

Kreipimosi tekstą galite rasti čia.

Susitikime konferencijoje Inovatyviausi mokytojai: kuriant ateitį!

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kviečia Lietuvos mokytojus, mokyklų vadovus ir savivaldybių atstovus kartu praleisti dieną mokantis vieniems iš kitų švietimo konferencijoje „Inovatyviausi mokytojai: kuriant ateitį“.

Konferencija vyks 2019 m. gegužės 22 d. Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC). Renginio metu diskutuosime apie ateitį, savo netradiciniais pavyzdžiais dalinsis įvairių disciplinų mokytojai, nominuoti Inovatyviausių mokytojų apdovanojimuose: pradinio ugdymo; biologijos, chemijos; fizikos; matematikos, IT; kalbų; menų ir technologijų; socialinių dalykų bei mokyklų vadovai. Po pranešimų visi dalyviai bus laukiami neformalioje diskusijoje su pranešėjais, kurios metu kviesime ne tik išgirsti, bet ir pasidalinti savo patirtimi.

„Šiandien daugelis sukame galvas, kaip supažindinti vaikus su realaus pasaulio iššūkiais, diegti jiems mąstymo būdus, kurie padėtų greitai prisitaikyti sparčiai kintančioje aplinkoje, leistų kurti inovacijas. Esame taip panirę į šios „panacėjos“ paieškas, kad kartais pamirštame, jog paprasčiausias ir efektyviausias dalykas, kuris gali padėti – mokymasis vieniems iš kitų. Būtent į tokias patirties dalybas ir orientuota ši pirmoji, tikimės tradicija tapsianti, Inovatyviausių mokytojų konferencija“, – teigia „Žinių ekonomikos forumo“ vadovas Arminas Varanauskas.

Ne laukime, o kurkime ateitį – kviečiame registruotis į konferenciją ir tapti šio pokyčio dalimi!

Registruotis galite iki gegužės 20 d., registraciją rasite paspaudę ant šios nuorodos.

Konferencijoje galėsite išgirsti pranešimus šiomis temomis:

1. „Senos geros naujos idėjos“
Asta Sakalienė | Inovatyviausia pradinio ugdymo mokytoja
Panevėžio „Vilties“ progimnazija

2. „Asmenybės ūgtis: išeikime iš žaliosios zonos, mieli kolegos“
Laima Zdanavičienė | Inovatyviausia biologijos, chemijos mokytoja
Akmenės gimnazija

3. „Matematika kitu kampu“
Jurgita Kupšytė-Karbauskė | Inovatyviausia matematikos, IT mokytoja
Klaipėdos Vitės progimnazija

4. „Minčių audros, didelės idėjos arba kaip gyveni, mokytojau!?“
Marius Narvilas | Inovatyviausias menų, technologijų mokytojas
Vilniaus jėzuitų gimnazija

5. „Šiuolaikinio pedagogo vaidmuo besikeičiančioje mokykloje“
Rytis Jezukevičius | Inovatyviausias kalbų mokytojas
Kauno Jono Jablonskio gimnazija

6. „Nuo žaidimo iki mokslinio tyrimo“
Rigonda Skorulskienė | Inovatyviausia fizikos mokytoja
Kauno jėzuitų gimnazija

7. „Kaip mokytis (ne)nuobodžią istoriją, arba mokyklinių programų klausimu“
Algis Bitautas | Inovatyviausias socialinių dalykų mokytojas
Vilniaus Taikos progimnazija

8. „Asmeninė lyderystė mokymui(si). Sėkmės istorijos“
Inga Vargalienė | Metų mokyklos vadovė
Vilniaus Barboros Radvilaitės progimnazija

9. „Apie masinio užkrėtimo naujovėmis svajones ir realybę: Ukmergės rajono patirtys“
Kalinas Vaidotas | Metų mokyklos vadovas
Ukmergės švietimo skyriaus vedėjas

10. „Mokytojas – reflektuojantis lyderis“
Kaunickienė Natalija | Metų mokyklos vadovė
Salduvės progimnazija

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ telkdama pažangiausius verslo, mokslo ir visuomenės atstovus jau daugiau nei 15 metų prisideda prie žiniomis ir kūrybiškumu grįstos konkurencingos Lietuvos kūrimo.

Konferencija finansuojama iš Europos sąjungos Erasmus + programos lėšų, vykdant projektą „sySTEAM − sistemingas požiūris įgyvendinant STEAM ugdymą mokyklose“

Jūratė Cvilikienė: kokius lūkesčius keliame ugdymo sistemai ir kaip juos patenkinti?

Technologinė pažanga eliminuoja dalies šiandien egzistuojančių specialybių poreikį. Spartėjanti technologinė plėtra keičia reikalavimus ne tik jaunajai kartai, tačiau ir tiems, kas ją ugdo. Mintis, kad geram mokytojui užtenka specializuotis tik vienoje srityje, nebeteko prasmės. Jam kasdien tenka užsidėti ne vienos profesijos atstovo kepurę, kad galėtų ugdyti mokinį, gebėsiantį įsilieti į ateities darbo rinką.

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė pastebi, kad lūkesčiai mokytojui kyla nuolat. Būtent iš jo tikimąsi naujovių pritaikymo ugdyme, o tam verta pasitelkti įvairius aplink esančius išteklius.

„Bendradarbiavimas plečia akiratį, skatina kūrybingumą, kuria naujas idėjas ir leidžia gilintis įvairiose srityse. Sujungę jėgas lietuvių ir istorijos, matematikos ir informatikos ar ekonomikos mokytojai drauge su verslo atstovais gali pasiekti kur kas aukštesnių ir efektyvesnių rezultatų, nei dirbdami atskirai. Pavyzdžiui, galima integruoti asmeninių finansų valdymą į matematikos pamoką, kurti įvairius projektus, sujungiant per ekonomikos pamokas gautas žinias su naujo verslo kūrimu, skatinti dirbti komandose, rengti diskusijos tipo pamokas įvairiomis temomis, pasitelkti technologijas ar rengti internetinius seminarus su įvairių sričių specialistais iš viso pasaulio“, − J. Cvilikienė vardija bendradarbiavimo galimybes.

Ji teigia, kad naujovės įtraukia mokinius, parodo, jog mokymasis gali būti įdomus, o kartu motyvuoja ir pačius mokytojus. Tačiau kalbant apie novatoriškumą J. Cvilikienė skatina mąstyti plačiau, nei tik apie naujausias technologijas: „Tai – ir gebėjimas bendrauti, dalintis žiniomis ir idėjomis, mokytojų, mokinių, tėvų tarpusavio draugystė. Šiam santykiui kurti turėtų būti panaudojamos visos prieinamos, ir technologinės, priemonės“.

Nors dabar populiaru kalbėti apie ateityje laukiančius iššūkius bei akcentuojama mokyklos svarba ugdant visapusišką asmenybę, J. Cvilikienė mano, kad į ateitį orientuotą mokyklą jau kuriame: „Jau dabar mažais žingsneliais judame link to – kalbame apie geresnę mokyklą, diskutuojame, kaip to galime pasiekti, taikome naujus sumanymus praktikoje, stengiamės keisti nusistovėjusius stereotipus apie mokytojo, mokinio ir mokyklos darbą. Šie pokyčiai jau yra matomi kai kuriose Lietuvos mokyklose, tikiu, kad tai taps ne atsitiktinumu, o norma.“ Ji teigia, kad anksčiau niekas net nebūtų susimąstęs, kad reikėtų mokyti ne tik tradicinių disciplinų žinių, tačiau ir emocinio, finansinio raštingumo. Pastarasis, J. Cvilikienės nuomone, vis dėlto dar kelia papildomų iššūkių mokytojui.

„Reikia pripažinti, kad ne visi mokiniai mato tinkamus finansų valdymo pavyzdžius šeimose, tad mokyklai ir mokytojams (ir aš kalbu ne tik apie ekonomikos mokytojus) šioje vietoje tenka nemaža atsakomybė. Pinigai ir su jais susiję sprendimai suaugusį žmogų supa visur, tad mokyklą baigęs jaunuolis turėtų gebėti ne tik suskaičiuoti grąžą parduotuvėje ar žinoti, kiek kainuoja naujas telefonas, tačiau ir suvokti, kas yra atsakingas skolinimasis, kokią įtaką mūsų gyvenime turi kredito istorija ar kuo naudingas yra taupymas“.

Ji apibendrina, kad sėkminga mokykla suprantama kaip ta, kurioje norisi būti, kurioje  inovacijos, naujos idėjos, pagalba ir noras dirbti yra skatinami ir palaikomi: „Mokykla, kuri yra atvira bendradarbiavimui ir naujovėms, yra sėkminga, nes ji nesikoncentruoja tik į vertinimą, pažymį. Ji siekia tobulėti, ieško galimybių, kaip sudominti mokinį, kaip motyvuoti mokytoją ir kaip skatinti mokyklos bendruomenės narius prisidėti prie tolimesnės sėkmės kūrimo“.

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „Šviesa“ antrus metus iš eilės organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2017“, kurių tikslas prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo. Šiemet bus apdovanoti 7 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų naudojimo ugdymo procese kriterijais. Taip pat, šiais metais bus teikiamos ir 3 papildomos nominacijos, skirtos metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei publikos išrinktam mokytojui. AB „Swedbank“ yra „Inovatyviausio socialinių dalykų mokytojo“ (istorija, pilietiškumas, geografija, ekonomika, dorinis ugdymas) nominacijos steigėjai.

Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje: www.mokytojuapdovanojimai.lt

 

Mokyklų direktoriams mentoriaus žymūs verslo vadovai

Projektas „Verslo mentorystė mokykloms“, tai asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ vykdoma mentorystės programa mokyklų direktoriams. Inicijuojant pokyčius mokykloje ar siekiant proveržio pravartu turėti galimybę pasitarti su didelę vadybinę patirtį turinčiais žmonėmis. Būtent verslo atstovai – mentoriai, dirbdami kartu su mokyklų direktoriais jiems padės įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, pasidalins savo sukaupta patirtimi.

„Švietime, kaip ir versle, svarbiausia yra vadovo komandos lyderystė, nuo kurios priklauso visos organizacijos rezultatai“, − mano UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius Algimantas Markauskas. Jis jau yra Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorės Rūtos Krasauskienės mentorius. Rūta džiaugiasi, kad įgyta patirtis ir žinios jau atnešė rezultatų. „Susipažinome su LEAN valdymo sistemos praktiniu taikymu, o tai leido išsigryninti svarbiausius dalykus, kuriuos turėtume ir galėtume taikyti savo praktikoje. Kartais smulkmenos sujaukia darbotvarkę – dabar man aišku, kad svarbu netgi tai, kas guli ant tavo darbo stalo. Be jokios abejonės ši patirtis – tai iššūkis mums visiems, bet kartu ir galimybė tobulėti ir mokytis“, − teigia ji.

Kęstutis Jasiūnas

Kęstutis Jasiūnas

Projektui įgaunant pagreitį prie mentorių komandos prisijungė dar du puikiai žinomi verslo vadovai − vienos iš didžiausių Lietuvoje lazerių kūrimo ir gamybos įmonių UAB „EKSPLA“ generalinis direktorius Kęstutis Jasiūnas ir vienos didžiausių energetikos įmonių grupių Baltijos šalyse UAB „Lietuvos energija“, valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Dalius Misiūnas.

K. Jasiūnas prie šio projekto nusprendė prisidėti, nes mano, kad Lietuvos gerovę gali sukurti tik iniciatyviai ir inovatyviai mąstantys žmonės. „Tai savybės, kurios formuojasi mokyklos suole. Deja, šiandien ne visų klasių ar mokyklų aplinka prisideda prie šių savybių puoselėjimo. Ir dažniausiai tam reikia labai nedaug − tik patarti, pamokyti ar parodyti gerus pavyzdžius“, − teigia jis.

Dalius Misiūnas

Dalius Misiūnas

Prie projekto prisidėjęs D. Misiūnas taip pat mano, kad mokykla yra asmenybės formavimosi pagrindas, kuriam reikia skirti atitinkamą dėmesį. „Lietuvos ateičiai šiuo metu pati svarbiausia sritis yra švietimas. Būtent mokykla turi labai didelę įtaką asmenybės formavimuisi. Todėl būtina, jog lyderystė ir inovacijos prasidėtų dar mokykloje“, − mano D. Misiūnas.

Mentorystės projekto privalumas yra lankstumas, kuris remiasi abipusiu sutarimu tarp mentoriaus ir mokyklos direktoriaus. Jie kartu rengs konkrečių darbų planą, aptars planuojamas veiklas, susitars dėl konkretaus mentorystės formato bei tolimesnių veiklų. Tai pagalba direktoriui identifikuoti problemines sritis ar pritaikyti verslo vadovų taikomas praktikas savo mokykloje. Dalyvauti šiame projekte kviečiami mokyklų direktoriai, norintys konsultuotis su aukščiausio lygio vadovais.

Startuoja „Inovatyviausių mokytojų 2016“ rinkimai

inovatyviausiu mokytoju rinkimaiNorėdami sukurti žiniomis ir kūrybiškumu grįstą Lietuvą, turime investuoti į švietimą. O kokybiškas ugdymas prasideda nuo kompetentingo, savimi pasitikinčio ir visuomenės pagarbą turinčio mokytojo. Šiandien mokytojai nepelnytai nuvertinti, todėl norėdami prisidėti prie profesijos prestižo kėlimo, asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ su partneriais UAB „Šviesa“ pirmą kartą Lietuvoje ėmėsi tokio pobūdžio iniciatyvos – „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimų 2016“.

Žinių ekonomikos forumo direktoriaus Armino Varanausko teigimu, iniciatyva yra unikali tuo, kad ji kilo „iš apačios“ ir prisideda prie mokytojo profesijos prestižo gerinimo. „Valstybė ilgą laiką mokytojo profesijos prestižo klausimui neskyrė pakankamo dėmesio. Nors dabar jau pradeda imtis veiksmų, bet šios problemos sprendimui neišvengiamai reikės palaikymo iš socialinių partnerių. Todėl aš labai džiaugiuosi, jog ši idėja gimė diskutuojant „Žinių ekonomikos forume“ ir yra remiama privataus verslo. Mes suvokiame koks svarbus yra mokytojo profesijos prestižo klausimas, mes matome daugybę puikių mokytojų ir esame tikri, kad jais reikia džiaugtis, juos reikia viešinti, rodyti juos kaip pavyzdžius ir svarbiausia – jiems reikia padėkoti“, – apie mokytojų apdovanojimų iniciatyvos idėją kalbėjo A. Varanauskas.

Šiuose apdovanojimuose „Inovatyviausio mokytojo“ vardas bus suteikiamas 6 pagrindinėse nominacijose. Taip pat, šiais metais bus teikiamos ir 4 papildomos nominacijos, skirtos tarptautiškiausiai mokyklai, metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei lrytas.lt skaitytojų išrinktam mokytojui. Nugalėtojai paaiškės iškilmingų apdovanojimų metu, kurie vyks modernioje ir naujai restauruotoje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje 2016 m. gruodžio 14 d.

Renkant inovatyviausius mokytojus bus kreipiamas dėmesys į jų pedagoginį profesionalumą, jų naudojamus ugdymo metodus bei darbą su vaikais. Taip pat, svarbi vertinimo dalis teks pedagoginei lyderystei, t. y. mokytojo aktyvumui už klasės ribų, organizuojant papildomas veiklas ar dirbant ekspertinį darbą. Nebus pamirštos ir XXI a. būtinos kompetencijos – nuolatinis tobulėjimas bei technologijų naudojimas ugdymo procese.

Pagrindinių nominacijų steigėjai: Inovatyviausias biologijos, chemijos mokytojas − UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“; Inovatyviausias fizikos mokytojas – UAB „Altechna“, UAB „Eksma“, UAB MGF „Šviesos konversija“; Inovatyviausias kalbų mokytojas (gimtosios ir užsienio) – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka;Inovatyviausias matematikos, IT mokytojas – UAB „Microsoft Lietuva“;Inovatyviausias menų, technologijų mokytojas – UAB „Juodeliai“;  Inovatyviausias socialinių dalykų mokytojas (istorija, pilietiškumas, geografija, ekonomika, dorinis ugdymas – asociacija „Žinių ekonomikos forumas“.

Papildomos nominacijos: Metų neformaliojo švietimo STEAM srityje teikėjas – AB „Vakarų laivų gamykla“, Tarptautiškiausia mokykla – Švietimo mainų paramos fondas,Metų mokyklos vadovas – UAB „Šviesa“, Metų publikos mokytojas – lrytas.lt.

Iniciatyvos informaciniai partneriai: apdovanojimų portalas − Lrytas.lt, apdovanojimų radijas − „Žinių radijas“, apdovanojimų televizija – LRT televizija, apdovanojimų žurnalas – „Iliustruotasis mokslas“.

Aplikuoti ar nominuoti kandidatus kviečiame čia: www.mokytojuapdovanojimai.lt/aplikuok

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „Šviesa“ organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2016“, kurių tikslas prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo. Šiemet bus apdovanoti 6 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų naudojimo ugdymo procese kriterijais. Taip pat, šiais metais bus teikiamos ir 4 papildomos nominacijos, skirtos tarptautiškiausiai mokyklai, metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei publikos išrinktam mokytojui.

Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje:www.mokytojuapdovanojimai.lt

Silpniausia švietimo politikos grandis – įgyvendinimas

Arminas_zef

Lietuvos rezultatai buvo įtraukti į bene svarbiausią EBPO švietimo srities leidinį „Education at a Glance 2016“ (liet. „Žvilgsnis į švietimą“). Praeitą savaitę vyko pasaulinis šio leidinio pristatymas ir ta proga Švietimo ir mokslo ministerijoje surengtas Lietuvos duomenų aptarimas.

Šiame svarbiame renginyje, nors buvo kviestos visos, sugebėjo savo atstovus atsiųsti vos trys partijos. Suprantama, rinkiminis laikotarpis ir rasti galimybių sudalyvauti renginyje nėra lengva, bet juk čia ne eilinis „žvilgsnis į švietimą“… Žiniasklaida ypatingo dėmesio šio tyrimo duomenų pristatymui taip pat neskyrė, rodos, lyg nieko ir neįvyko.

3 „geros naujienos“ ir iššūkiai

Pirmoje renginio dalyje EBPO ekspertas Thomas Weko trumpai pristatė pagrindines išvadas, kurias, remdamasis ir kitų tyrimų rezultatais papildė ŠMM strateginių programų skyriaus vedėjas Ričardas Ališauskas. Kaip ir dera mandagiam svečiui, Thomas pradžioje įvardino 3 mūsų švietimo sistemos stiprybes, kuriomis galime džiaugtis:

  1. didelė vaikų įtrauktis į ankstyvąjį ugdymą ;
  2. didelis procentas žmonių, turinčių bent vidurinį išsilavinimą;
  3. ir kaip visada – didelė aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių dalis.

Geros, nors ne visai naujienos, bet visuomet svarbu dar kartą išgirsti patvirtinimą. Dėl dalies šių „gerovių“ Lietuvoje vis dar vyksta aršios diskusijos, ypač aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų skaičiaus. Valstybei naudinga turėti daug išsilavinusių piliečių, bet išsilavinusių realiai, o ne „ant popieriaus“. Galvodami apie aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičių, turime nepamiršti, jog to, ką daro dalis aukštųjų mokyklų, aukštuoju mokslu liežuvis neapsiverčia vadinti.

Po gerų naujienų perėjome prie finansavimo klausimų, kur esame stipriai atsilikę nuo EBPO šalių vidurkio. Atsiliekame pagal švietimui skiriamų lėšų kiekį nuo BVP (ir dar nemažą dalį vėjais paleidžiame), vienam mokiniui (tiek pradiniame, tiek viduriniame, tiek aukštajame moksle, tiek imant visų vidurkį) tenkanti pinigų suma, lyginant su vidurkiu, yra mažesnė daugiau nei 1.5 karto.

Vėliau vykusioje ekspertų diskusijoje T. Weko pateikė daugiau analizės rezultatų bei paminėjo EBPO matomus didžiausius iššūkius Lietuvos švietimo sistemai. Tik keli jų:

  1. mokinių rezultatai (remiantis PISA) atsilieka nuo EBPO šalių vidurkio, o taip pat ir nuo visų kaimyninių valstybių;
  2. mokyklos esmė vis dar išlieka pasiruošimas egzaminams, o ne realių kompetencijų įgijimas;
  3. suaugusiems trūksta gebėjimo spręsti problemas (remiantis PIAAC);
  4. aukštas mokytojų amžiaus vidurkis (41 proc. Lietuvos mokytojų vyresni nei 50 m. EBPO šalių vidurkis – 30 proc.);
  5. tarptautiškumo trūkumas Lietuvos aukštajame moksle.

Ką galima daryti?

Variantų yra įvairių, tikslas gali būti pasiekiamas skirtingais keliais. Svarbiausia, galvojant apie priemones remtis duomenimis ir nustoti išradinėti dviračius (EBPO ataskaita stipriai prisideda prie abiejų). Kai paklausiau Thomo, į kurias valstybes mums derėtų žiūrėti ir siekti perimti gerąsias patirtis, atsakymas buvo paprastas (ne, ne Suomija) – Estija ir Lenkija. Tiek kultūriškai, tiek probleminiu kontekstu panašios į Lietuvą valstybės, kurios per pastaruosius metus savo švietime padarė didžiulius proveržius.

Savo ruožtu, pasidalinsiu keliais siūlymais, kurie galėtų prisidėti prie Lietuvos švietimo sistemos gerinimo:

  1. Nuosekliai daryti mokyklas savarankiškesnes. Visų pirma, daugelis pažangių valstybių (įskaitant ir tą pačią Suomiją) suteikia gerokai daugiau laisvės pačioms mokykloms. Nereikia imti ir dabar visiems tai padaryti, tačiau palaipsniui, suteikiant daugiau laisvės priimti finansinius, personalo, ugdymo turinio sprendimus mokykloms, demonstruojančioms gerus rezultatus mes pagaliau įgalintume pačią pedagoginę bendruomenę.
  1. Mokykloms turi vadovauti tinkami asmenys. Verslas žino, koks svarbus kiekvienai organizacijai yra vadovas, o štai švietime, kartais tai pamirštama. Nors įvairūs tyrimai rodo, kad nuo mokyklos vadovo gali priklausyti net 40 proc. mokinių pažangos. Atrenkant mokyklos vadovus turi dalyvauti ir tėvai, ir mokiniai ir socialiniai partneriai, o vadovų atestacija turi vykti vertinant vadovo darbą jo darbo vietoje.
  1. Atnaujinti švietimo kokybės užtikrinimo sistemą. Lietuvoje bendrojo ugdymo įstaigų išorinis vertinimas įteisintas 2007 m. iki dabar mes sugebėjome įvertinti vos kiek daugiau nei 40 proc. mokyklų (vokiečiai per 7 metų laikotarpį įvertino 100 proc….).
  1. XXI a. reikalingų kompetencijų ugdymas. Tam, kad vaikai būtų ugdomi šių kompetencijų, pirmiausia, reikia užtikrinti, kad jas turėtų patys mokytojai. ŠMM šiuo metu kaip tik rengia vidutinės trukmės ir ilgalaikius kvalifikacijos kėlimo prioritetus, tad tai gali tapti pirmu realiu žingsniu sprendžiant šią problemą. Bet, žinoma, kol nebus iš esmės reformuota pedagogų rengimo sistema („didžiausia beprotybė yra nuolat darant tą patį tikėtis kitokių rezultatų“), tol vargu ar sulauksime proveržio.
  1. Aukštųjų mokyklų tinklo konsolidacija. Mes esame per maži ir per daug išsibarstę, kad būtume įdomūs ir konkurencingi. Turime sutelkti savo mokslinį potencialą, nes tik tuomet galėsime tikėtis proveržio.

Įgyvendinimas, įgyvendinimas ir dar kartą įgyvendinimas

Lietuvos švietimo ekspertai, dalyvavę diskusijoje vardino, jog daugiausiai problemų švietime turime, nes nesame įsivardiję aiškios švietimo vizijos. Sutinku su šia pozicija tik iš dalies, nes jei iš tiesų norėtume matyti bendrą švietimo tikslą, tai jį ir matytume. Jis yra užkoduotas ir Lietuvos pažangos strategijoje 2030 (be švietimo ten išvis nė iš vietos), ir Valstybinėje švietimo strategijoje mes galime jį nujausti, o jei ir dar trūksta – tai galima pasižiūrėti į Geros mokyklos koncepciją.

Tarptautiniai ekspertai dažnai giria Lietuvos strateginius dokumentus ir labai dažnai siūlo daugiau dėmesio skirti politikos įgyvendinimui. Neabejotinai, čia turime būtent šį atvejį. Susitarti dėl galutinio tikslo reikia, bet jei mes nepradėsime įgyvendinti visų savo strateginių susitarimų, tai prieš kitus rinkimus bandysime susitarti iš naujo. Mūsų dokumentuose numatytas integruojantis skirtingus dalykus ugdymas (bet bendrosios dalykų programos tam nepritaikytos, mokytojai nemokomi to daryti) ir individualizuotas mokymas bei pažangos vertinimas (bet ir vėl per mažai žmonių, tai geba daryti) ir t.t.

Tad kol mūsų siekiai nebus apibrėžti laike ir neturės konkrečių rodiklių, kol nuolat nematuosime savo pažangos ir priimdami sprendimus nesiremsime duomenimis, tol nei vizija, nei narystė EBPO, nei naujas ministras nepadės.

Mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė“ dalyvauja ir ŽEF nariai

Erdvelaivis-ZemeRugsėjo 8–17 dienomis vyks tryliktasis mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“, kurio metu moksleiviai galės susipažinti tiek su teorinių žinių pritaikymo praktikoje galimybėmis, tiek su mokslo ir technologijų taikymo versle perspektyvomis. Prie šių metų festivalio programos ir vėl gausiai jungiasi Žinių ekonomikos forumo nariai, siekdami prisidėti prie moksleivių ugdymo bei tobulėjimo.

ŽEF nariai Mykolo Romerio universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus kolegija ir Vilniaus universitetas moksleiviams siūlys daugybę įvairių paskaitų, edukacinių programų, kurių metų bus pasakojama apie karjeros pasirinkimą, verslo ir mokslo partnerystę, mokslinius laimėjimus ir jų praktikinę naudą. Bus galima apsilankyti įmonėje „Ekspla“, kuriančioje ir parduodančioje naujos kartos femtosekundinius skaidulinius lazerius, o apie molekulinius instrumentus šiuolaikiniam mokslui bus galima sužinoti biotechnologijų įmonėje „Thermo Fisher Scientific Baltics“. Ekskursija organizuojama ir ŽEF Tarybos nario Arnoldo Šileikos vadovaujamoje įmonėje „Vakarų laivų gamykla“, kurios metu bus papasakota apie Klaipėdos jūrų uosto veiklą, plėtros projektus ir perspektyvas. ŽEF Tarybos nario Vytauto Jokužio vadovaujamoje įmonėje „Elinta“ bus galima susipažinti su sudėtingomis automatizuoto valdymo sistemomis, atliekančiomis gamybos robotizavimo darbus, o ŽEF direktorius Arminas Varanauskas ves paskaitą apie dabarties ir ateities technologijas, jų įtaką gyvenimui ir švietimui.

Moksleiviai įvairių veiklų ir ekskursijų į įmones metu galės pasitikrinti savo verslumo gebėjimus, apsilankyti įvairiose aukštųjų technologijų kompanijose, verslo įmonėse, sužinoti apie perspektyvias profesijas, kas padės ateityje pasirinkti savo studijų kryptį ar pasukti inovacijų kūrimo linkme. Tai puiki proga jaunimui sužinoti, kaip mokslo tyrimai virsta rinkoje parduodamais gaminiais.

Plačiau apie renginį: http://www.mokslofestivalis.eu/verslumo-pamokos-mokslo-festivalyje-nuo-biotechnologiju-iki-teatro/

Asociacijų vadovai: neatidėliokite sprendimų dėl Lietuvos inovacijų sistemos

logo

Penkios asociacijos – Lietuvos biotechnologų asociacija, Lietuvos lazerių asociacija, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija, Lietuvos robotikos asociacija ir asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ – kreipėsi į Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narius prašydamos skubos tvarka dar šioje sesijoje priimti Prezidentės inicijuotas „Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gaires“.

Asociacijų teigimu sprendimų atidėlioti neverta. Parengtos gairės buvo išdiskutuotos, įtraukiant labai platų spektrą socialinių partnerių, todėl nepaisant sudėtingos Seimo darbotvarkės, bendrą poziciją pasirašiusių asociacijų vadovai tikisi, jog svarstymo procesas neužtruks.

Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius Arminas Varanauskas pozityviai vertina parengtas gaires ir jų rengimo procesą. „Dokumente jaučiama stipri orientacija į tarptautiškumą (tiek mokslo, tiek verslo), numatyta inovacijų sistemos pertvarka ir labai sveikintina, kad šiose gairėse viena kryptis yra skirta švietimui. Pagaliau suprantame, kad atsietai švietimo ir inovacijų politikos svarstyti negalime“, – teigia jis.

Lietuvos biotechnologų asociacijos prezidentė Inga Matijošytė teigia, kad gairių priėmimas Lietuvai būtinas: „numatyti pokyčiai labai reikalingi, pavyzdžiui, Europoje pastarąjį dešimtmetį daug dėmesio skiriama bioekonomikos vystymui – tiek skatinant mokslinę veiklą, tiek verslų kūrimąsi, o Lietuvoje šia tema dar tik pradedama kalbėti, nors turime didelį potencialą“.

Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos direktorė Inga Miliauskienė pritaria gairėse nubrėžtoms kryptims. „Šalys, kurios turi aiškią inovacijų politiką ir sėkmingai bei atsakingai ją įgyvendina, priklauso labiausiai išsivysčiusių, inovatyvių ir ekonomiškai stiprių valstybių grupei. Mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimas nenuginčijamai daro įtakos inovatyvių ir sparčiai augančių įmonių kūrimuisi, kurios labai dažnai tampa patrauklus ir siekiamas objektas investuotojams, kapitalo rinkų dalyviams. Visgi, siekiant šių tikslų būtina atkreipti dėmesį tiek į teisinę, tiek į mokestinę aplinką, kuri šiuo metu Lietuvoje investicijoms nėra pati palankiausia“, – komentuoja I. Miliauskienė.

Petras Balkevičius, Lietuvos lazerių asociacijos vykdantysis direktorius, tikina, jog sėkmingai įgyvendinus siūlomas gaires galima tikėtis gerų rezultatų: „Pradedame suvokti, jog konkurencija vyksta globalioje rinkoje, o ne Lietuvoje. Mes, lazerių sektorius, anksti supratome, kad jei nors akimirkai atsipalaiduosi, žemėlapyje tavęs gali ir nebelikti, todėl kasdien tobulėjame. Socialinių partnerių parengtos gairės turėtų padėti Lietuvos mokslui ir verslui drauge judėti pirmyn“.

Lietuvos robotikos asociacijos direktorius Edgaras Leichteris pabrėžia Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairių svarbą ir robotikos sektoriui. „Augančiam Lietuvos robotikos sektoriui labai svarbūs Prezidentės siūlymai užtikrinti sistemines priemones, skatinančias prototipų kūrimą ir bandomąją gamybą, didinti Lietuvos tarptautinį patrauklumą bei orientaciją į globalias rinkas, skatinti vaikų technologinį ugdymą“, – teigia E. Leichteris.

Tobuliname švietimą? Pradžioje susitvarkykime stalą

Arminas_zef

Prologas

Norite dirbti produktyviau? Pirmas žingsnis – susitvarkykite savo darbo vietą. Taip byloja ne tik populiarių patarimų knygelės, bet ir rimti vadybos ekspertai. Jei nebus tvarkos, kaskart sugaišite daug laiko, kol sugebėsite rasti reikiamą pieštuką ar popieriaus skiautelę su svarbiais užrašais. Dar daugiau – šis patarimas turi ir mokslinį pagrindimą, kaskart pertraukus darbą dėl kažkokios smulkmenos mes sugaištame iš tiesų ne tas kelias sekundes, o net keletą ar kelioliką minučių (priklausomai nuo žmogaus), kol pilnai grįžtame į darbinę būseną.

Sakysit, o tai prie ko čia tas švietimas? Mano galva, švietime turime būtent šią „higieninę“ problemą – dar nesusitvarkėme savo darbo stalo, o jau bandome pradėti rimtai dirbti. Kaskart neradę tinkamų įrankių ar nepasiekę nustatytų (ir dažniausiai visai ne ambicingų) rodiklių, užuot analizavę šios pasekmės priežastis, imame ir pakeičiame siekiamus tikslus.

Man labai simboliškai tai primena tuos pačius pertrūkius, kuriuos sukelia nesutvarkytas stalas – mes nesugebame išlaikyti savo fokuso (beje, tai simptominė Lietuvos politikos liga, švietime pasiekusi ūminę stadiją), kryptingai siekti išsikeltų tikslų, susikoncentruoti į pačių svarbiausių priemonių įgyvendinimą. Ir tai kartoja visi – nuo didžiausių srities autoritetų ir ekspertų iki standartinių komentatorių ar visiškų profanų. Visi jie sutaria dėl to. Kodėl? Nes tai akivaizdu. Taip pat akivaizdu, kaip tai, kad belgai prieš italus vakar atrodė beviltiškai.

Bet visgi, grįžkime prie šio komentaro esmės. Švietimo ir mokslo ministerija šiuo metu rengia „Pedagogų rengimo, skyrimo, kvalifikacijos, veiklos vertinimo, atestacijos ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos kaitos kryptis“ ir tai yra labai šauni iniciatyva. Buvo suburta ir išorinė darbo grupė, vyko ir vieša konsultacija – teko asmeniškai dalyvauti tuose procesuose. Daug šiuose formatuose iškalbėtų dalykų ir pasiūlymų tikrai geri ir potencialiai galintys pagerinti švietimo padėtį Lietuvoje. Dėl kai kurių galima dar padiskutuoti, bet esmė ne juose.

Esmė yra nesutvarkytame stale. „Nesutvarkytu stalu“ aš šiuo atveju vadinu 30+ tūkstančių pedagogų kariauną, kurią turime Lietuvoje. Įvairių tyrimų (pradedant ir taip pamėgtais EBPO PISA tyrimais ir baigiant atskirų mokslininkų publikacijomis) rezultatai rodo, kad mokytojai yra bene svarbiausias veiksnys, lemiantis vaikų pasiekimus (ne tik rezultatus, bet ir pažangą). Tad niekam nekyla klausimų, jog šių specialistų korpusas turi būti ypatingai stiprus, jei norime teigiamo rezultato. Bet Lietuvoje taip nėra, mes nuolat skundžiamės, jog pedagogų profesijos prestižas prastas, pedagogų atlyginimai maži, pedagogai neugdo XXI a. būtinų kompetencijų (analitinis, kūrybinis mąstymas ir t.t.), nes patys jų stokoja.

Nota bene: Lietuvoje yra daugybė nuostabių mokyklų ir puikių pedagogų, labai džiaugiuosi, jog su nemaža dalimi tenka dirbti drauge, bet tų šauniųjų tikrai ne 35 tūkstančiai.

 

„Darbo vietos“ tvarkymasis

Šiai situacijai ir formuluojamam pasiūlymui labai tiktų lietuvių dažnai naudojamas priežodis „atskiri pelus nuo grūdų“. Manau, jog susitvarkyti galima būtų vadovaujantis šiais 5 žingsniais:

  1. Susitarti dėl „gero mokytojo“ kriterijų (būtinų ir kaip anglai sako „nice to have“ atributų);
  2. Išrikiuoti visus Lietuvos mokytojus pagal šiuos kriterijus – juos atitinkantys mokytojai bus mūsų švietimo sėkmės garantas;
  3. Tiems mokytojams, kuriems trūksta visai ne daug iki atitikimo kriterijams pasiūlyti specializuotas kvalifikacijos tobulinimo programas ir „timptelti“ iki „gero mokytojo“;
  4. Tiems mokytojams, kurie vienose srityse yra labai stiprūs, o kitose labai silpni pasiūlyti kitas galimybes švietimo sistemoje (būti naujų mokytojų mentoriais, duoti daugiau ekspertinio darbo ir t.t.) – bet juos būtina išlaikyti švietimo sistemoje, nes jie turi sukaupę didžiulę patirtį;
  5. Tiems mokytojams, kurie jau prigeso, yra pensinio ar arti pensinio amžiaus padėkoti už neįkainojamą jų darbą ir panaudojant ES SF lėšas pasiūlyti orų pasitraukimą į užtarnautą poilsį.

Jei po šio išskirstymo dar būtų likę mokytojų (tikiu, kad jei ir būtų, tai ne daugiau kelių šimtų), kurie nepatenka nei į vieną iš išvardintų kategorijų arba kitaip sakant yra tiesiog prasti mokytojai, kurie visiškai negeba dirbti su vaikais, tai juos paprasčiausiai reikėtų atleisti.

Ką tai duotų?

  1. atsilaisvintų dalis pinigų šiuo metu esančių švietime ir juos galima būtų perskirstyti per likusius mokytojus (jei pasivytume Europos Sąjungos vidurkį pagal vienam mokytojui tenkančių mokinių skaičių, tai sutaupytume net trečdalį atlyginimų lėšų) – ir nereikėtų jokios ilgalaikės atlyginimų kėlimo programos, nes tai įvyktų čia ir dabar;
  2. pedagoginį darbą liktų dirbti tie žmonės, kurie iš tiesų yra geriausiai pasiruošę, todėl tai teigiamai turėtų atsiliepti ir mokymosi kokybei;
  3. tai leistų realiai suvokti kiek ir kokių pedagogų šiandien Lietuvoje mes turime. Ne kiekybiškai, o kokybiškai;
  4. visų svarbiausia, tai sustiprintų profesijos prestižą. Toks žingsnis parodytų, kad sistema sugeba sėkmingai tvarkytis, kad joje lieka tik geriausi ir tai paskatintų visuomenę vėl pradėti pasitikėti švietimu, o dar svarbiau, tai paskatintų jaunus ir gabius žmones patikėti, kad pedagogo profesija Lietuvoje turi ateitį!

Epilogas

Žinoma, to neužteks. Tokiu būdu mes tik susitvarkysime stalą (beje, suomiai nuo to ir pradėjo), o tada reikės pradėti dirbti (sutvarkyti dar aibę kitų egzistuojančių problemų). Visos sistemos per dieną nepakeisime, bet jei pradėsime tai daryti dabar, pirmuosius vaisius skinsime už dvidešimt metų.

Prieš savaitę buvau Suomijoje, Suomijos Parlamento Ateities komiteto kvietimu, pasidalinti ekspertinėmis įžvalgomis apie švietimo ateitį (bet apie tai kitą kartą). Šio vizito metu teko bendrauti su suomių politikais, profesoriais ir mokytojais. Išsivežiau sustiprėjusią nuostatą, kad švietimas turi nuolat save perkurti, nes gyvenimas nestovi vietoje. Tokia nuostata gyvena ir suomiai, kurie nepaisant savo šalies pasiekimų, lygiai taip pat kaip ir mes bando suspėti su sparčiu technologiniu tobulėjimu ar tinkamiau ugdyti XXI a. reikalingas kompetencijas.

Skirtumas tik vienas – suomiai savo švietimą perkuria jų pačių apibrėžtose rėmuose (nusimatytame tiksle), kuris nesikeičia jau beveik penkis dešimtmečius. Būtent šis nuoseklumas yra jų sėkmės garantas.

Forumo “IKT taikymas šiuolaikinėje mokykloje: gerosios patirties pavyzdžiai”

Partneriai

IKT taikymas šiuolaikinėje mokykloje: gerosios patirties pavyzdžiai

Forumo vaizdo įrašą rasite pranešimo apačioje.

Skaitmeninė erdvė: priemonės ir metodai, padedantys suvokti literatūros kūrinį ir jo kontekstus mokykloje | Vilniaus Užupio gimnazija | lietuvių kalbos mokytoja Lina Cholinienė

Praktinis programinės įrangos naudojimas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymui | Vilniaus „Vilties“ specialioji mokykla-daugiafunkcinis centras | vyr. logopedė Eglė Bužavienė ir logopedė ekspertė Valerija Liaudanskienė

Elektroninė mokinio byla | „Saulės“ privati gimnazija | IT mokytojas, IKT koordinatorius Gintaras Sereika

IKT naudojimas Vilniaus Žirmūnų gimnazijos valdyme | Vilniaus Žirmūnų gimnazija | IT sistemų kūrėjas, mokytojas Darius Bakšys

Microsoft švietime | Microsoft Lietuva | švietimo programų vadybininkė Ingrida Stankevičienė

Tiesioginės transliacijos mokiniams, neturintiems galimybės pamokos metu būti klasėje | Vilniaus Ozo gimnazija | matematikos mokytoja Dijana Švaikevičienė

Mobiliosios klasės kūrimas. Iššūkiai ir nauda | Vilniaus Gabijos gimnazija | direktoriaus pavaduotojas ugdymui Andrius Kniška

Kahoot – mokomasis žaidimas pamokose | Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija | mokytoja Alma Molytė

3D spausdinimas bei mokymosi ištekliai internete | Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazija | mokytoja Lina Steponavičienė

Forumo vaizdo įrašas