Posts Tagged ‘talentai’

Jei norime pirmauti − turime tapti atviresni

Talentų mobilumas, kylantys iššūkiai ir potenciali to nauda – intelektualų, žymiausių verslininkų, politikos lyderių gvildentos temos Pasaulio ekonomikos forumo kasmetiniame susitikime. Tema, kuri aktuali ne tik pasaulyje, tačiau ir Lietuvoje. Opia problema laikoma po ekonominės krizės išaugę emigracijos mąstai − skaičiuojama, kad iš Lietuvos emigravo apie pusė milijono įvairaus išsilavinimo ir kvalifikacijos gyventojų.

Didžiosios pasaulio valstybės ir bendrovės (ir ne tik jos), savo įmonės augimui pasitelkia talentus, kuria jų viliojimo strategijas. Kodėl talentų medžioklė tokia svarbi ir kaip prisitraukti geriausiuose pasaulio universitetuose baigusius studijas ar tarptautinėse įmonėse pasisėmusius patirties asmenis, kurie galėtų ne tik pasiūlyti įvairių iniciatyvų ar prie jų prisidėti, bet ir jas sėkmingai įgyvendinti? Apie tai mintimis dalinasi AB „Amilina“ bendrasavininkas ir Valdybos pirmininkas Dr. Danas Tvarijonavičius bei įmonės UAB „Ruptela“ Personalo vadovė Neringa Smailienė.

Dr. D. Tvarijonavičius

„Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje šiuo metu populiarėja ekonominio nacionalizmo, protekcionizmo, antiglobalizacinės idėjos. Jų šaltinis – sulėtėjęs pasaulio (ypač EBPO šalių) ekonomikos augimas bei didelė turtinė žmonių nelygybė. Nors šios problemos realios ir tikrai egzistuoja, tačiau protekcionistų siūlomi vaistai jų tikrai nepajėgūs išspręsti − jie tik pablogintų padėtį bei padidintų įtampą tarp tautų bei nacijų viduje. Nors įvairūs pranašai užkimdami aiškina, kad prekyba, ekonominis augimas niekur neveda ir nedaro žmonių laimingesniais, kad „trickle down“ modelis pasmerktas ir nebeveikia − tačiau tik tokiu būdu paskutiniuosius 3000 metų vystėsi žmonija. Negalvojame, kad per kelis pastaruosius dešimtmečius kažkas esminio pasikeitė. Tiesiog ekstensyvus ekonomikos augimas šiuo metu pasiekiamas vis sunkiau. Intensyviam augimui − reikia talentų“, − dėsto mintis dr. D. Tvarijonavičius.

Jis priduria, kad patys talentai savaime pridėtinės vertės nekuria: „pridėtinę vertę kuria juos įdarbinančios organizacijos, jeigu žino ką nori sukurti, kaip nori sukurti, turi tam pakankamą kapitalą bei kitus resursus ir jeigu įdarbina tą gebančius padaryti specialistus.“ Vis dėlto, žmogiškieji ištekliai būtini, norint pritraukti užsienio investicijas, kurti inovatyvius, aukštą pridėtinę vertę kuriančius produktus, kurie sukeltų aukštųjų technologijų perversmą. Lietuvoje turime pavyzdžių, kai talentingi žmonės kuria savo verslus, steigia organizacijas, tačiau dažnai tai labiau išimtis, nei taisyklė. AB „Amilina“ bendrasavininkas spėja, kad tai dėl to, jog mokslininkai dažnai neturi verslumo gyslelės. „Akademiniai gabumai bei verslumas nebūtinai yra tiesiogiai susiję dalykai − dažniau kaip tik atvirkščiai“, − teigia jis.

Visada smagu išgirsti apie lietuviškos kilmės įmones, asmenis, kurie pasaulyje nuskambėjo dėl įspūdingų pasiekimų. Toks Lietuvos vardo garsinimas teigiamai veikia mūsų šalies įvaizdį, tačiau kaip nutiesti tiltus pasaulyje išsibarsčiusiems talentams, kad ten įgytos žinios galėtų būti panaudotos inovacijų generavimui ir Lietuvoje?

Neringa Smailienė

UAB „Ruptela“ Personalo vadovė teigia, kad siekiant parodyti išvažiavusiems talentams, jog Lietuvoje taip pat yra gerų karjeros galimybių, pirmiausia, reikia neprarasti su jais ryšio. „Reikia ieškoti būdų ir kurti programas, kuriomis būtų galima efektyviai informuoti talentus užsienyje apie patrauklias organizacijas ir darbo vietas Lietuvoje. Pastaraisiais metais, ypač Vilniuje, tokių kompanijų atsirado gana daug ir konkuruoti patrauklumu su užsienio organizacijomis tikrai galime. Aktyvesnės organizacijos ir personalo paieškų įmonės vis aktyviau naudoja socialinius tinklus bei pasitelkia į pagalbą užsienyje veikiančias Lietuvių bendruomenes.“

Dr. D. Tvarijonavičius papildo, kad pasaulis jau pasikeitęs: „Mobilumo ribos nėra; darbo rinka šiandien − visa Europa ir visas pasaulis. Tačiau individualus skirtingų žmonių (ir skirtingų tautybių žmonių) mobilumas skiriasi. Ekonominio emigranto kelias niekada nebūna vien rožėmis klotas ir šių žmonių dalia labai nelengva, nesvarbu kokios tautybės jie bebūtų. Ne visiems žmonėms toks kelias tinka.“

„Norėdamos prisijaukinti talentus iš užsienio, kompanijos turi tapti atviresnės, lankstesnės ir rimtai įvertinti kitokias įdarbinimo galimybes“, − teigia N. Smailienė. „Daug kur dabar vyrauja mąstymas, kad darbuotojas turi būti įdarbinamas tik per darbo sutartį, o tai talentingiems specialistams dažnai netinka. Tokie specialistai nenori prisirišti prie vienos vietos, prie vieno iššūkio – jie linkę įveikti vieną iššūkį ir imtis kito. Vienas iš būdų prisijaukinti būtent tokius specialistus yra samdyti juos, kaip konsultantus su intencija ateityje įdarbinti ar dirbti per nuotolį.“

N. Smailienė mano, kad taip pat reikėtų daugiau dėmesio skirti talentų socialinei integracijai. „Pirma tai reikėtų juos supažindinti su tuo, kuo šiandien Lietuvoje gyvename ir ką kuriame, nes dažnai emigravę specialistai turi susidarę gana neigiamą vaizdą, kuris jau greičiausiai neatitinka realybės, nes per pastarąjį laikotarpį Lietuvoje įvykę daug teigiamų pokyčių. Tik mums reikia išmokti apie juos atviriau ir drąsiau komunikuoti bei pasidžiaugti.“

Talentams reikia įvertinimo ir paskatinimo

Lietuva yra nusimačiusi pagal Pasaulio inovacijų indekse esantį  talentų pritraukimo ir išlaikymo rodiklį pakilti nemažiau kaip per 70 vietų. Talentai – žmonės gebantys panaudoti savo žinias ir lyderiauti jų kūrimo procese − yra esminė sąlyga inovacijų kūrimui ir tarptautiniam konkurencingumui. Anot UAB MGF „Šviesos konversija“ direktoriaus dr. A. Juozapavičiaus tikslas yra aiškus – svarbu, jog likę ar atvykę į Lietuvą specialistai jaustųsi laimingesni nei tie, kurie išvyko.

Algirdas Juozapavičius
Algirdas Juozapavičius

Dr. A. Juozapavičius mano, kad atmosfera kolektyve, darbo sąlygos, artimi žmonės, žmogaus vieta bendruomenėje, galimybės išreikšti save ir t.t. yra kertiniai laimės faktoriai, tad turėtume į juos atsižvelgti, tačiau mano, kad dažniausiai emigruojama dėl materialinių sąlygų. „Jei  Lietuvoje žmogus negali susimokėti visų mėnesio sąskaitų, o išvažiavęs kasmet sutaupo tiek, kad užtenka jam, jo tėvams ir dar lieka atostogoms, šis veiksnys nusveria visus kitus. Antras dalykas – labai svarbu, kad įmonių kultūra leistų darbuotojams suprasti, kad įmonės (ir tuo pačiu jų) gerovė sukuriama bendru viso kolektyvo darbu. Tai svarbu ypač kalbant apie aukšto lygio specialistus, kurių ego dažnai yra ne mažesnis negu pridėtinė vertė, kurią jie kuria įmonei.“

Mokslininkas, nusprendęs grįžti iš Harvardo universiteto ir dabar dirbantis Vilniaus universiteto biotechnologijos institute dr. L. Mažutis išskiria keletą pagrindinių priežasčių, kodėl aukštą pridėtinę vertę kuriantys asmenys pasirenka emigraciją į kitas šalis. „Pirmoji yra skaidrumo nebuvimas, pavyzdžiui švietimo srityje ir mokslo politikoje. Antroji − švietimo ir mokslo sistema yra orientuota į vidutinybes. Universitetai siekdami pasipelnyti stengiasi pritraukti kuo daugiau studentų krepšelių ir tokiu būdu nusipigina. Trečia priežastis, kad nėra aiškių vertinimų ar skatinimo darbuotojams, kurie kuria pridėtinę vertę ir tarp tų, kurie simuliuoja veiklą ir atitinka tik minimalius reikalavimus. Bei ketvirtoji puikiai visiems žinoma – finansiniai sunkumai.“

L. Mažutis
L. Mažutis

Sprendžiant talentų išlaikymo problemą dėmesys krypsta į verslo ir valstybės galimas iniciatyvas jų skatinimui. Dr. A. Juozapavičius mano, kad abu jie gali daryti didelį poveikį: „Verslas turi stengtis keisti požiūrį, kad įmonės darbuotojai būtų geriausi jos draugai, o ne samdiniai ar baudžiauninkai. Tai svarbu, kalbant apie atlyginimus, bet ne mažiau svarbi bendravimo kultūra įmonėje, rūpinimasis, kad darbuotojas turėtų geras darbo sąlygas bei priemones, darbe jaustųsi komfortiškai. Kitaip tariant, vadovai turi priiminėti sprendimus taip, kad nereikėtų jų gailėtis, jei pasikeitus situacijai jie atsidurtų darbuotojo vietoje.“ Jis priduria, kad valstybė yra turbūt pats didžiausias darbdavys, todėl šie principai galioja ir jai: „netgi dar svarbiau − valstybė turėtų pradėti taikyti juos nuo savęs. Kol atlyginimai bei visa kita valstybinėse įstaigose bus tokie, kad geri specialistai ten negalės / nenorės dirbti, didelių permainų tikėtis sunku.“

Dr. L. Mažutis papildo, kad norint, jog Lietuvoje talentai atsiskleistų reikia orientuotis į mokslo ir studijų kokybę, o ne kiekybę. Tik pakankama kompetencija ir įdirbis gali leisti Lietuvos mokslui įsilieti ir įsitvirtinti tarptautiniuose tinkluose. „Trūksta draugų, pažinčių ir kvalifikacijų, kurios leistų užmegzti šiuos tinklus. Kitas aspektas: trūksta finansavimo į tikslines mokslines grupes, kurių darbai yra vertinami pasauliniu mastu, kurių darbai yra aktualūs užsienio partneriams ir kurios yra kompetentingos dalyvauti tarptautiniuose mokslo tinkluose“, − sakė jis.

Straipsnis parengtas „Žinių ekonomikos įmonės“ apdovanojimų kontekste, kurie sausio 26 d. vyko LR prezidentūroje. Ten buvo apdovanotos inovatyviausios, žinioms imlios įmonės ir verslai. Apdovanojimus organizuoja asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „EKSMA“, UAB MGF „Šviesos konversija“ ir dienraščiu „Verslo žinios“. Apdovanojimų rėmėjai UAB „Ruptela“. Apdovanojimų draugai AB „Amilina“, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija. Daugiau informacijos rasite: http://zei.zef.lt/

Proveržis reikalauja įdirbio

Sparti technologijų kaita ir konkurencija siekiant išskirtinių rezultatų skatina ieškoti tokių žmonių, kurie ne tik gebės naudotis jau sukurtomis aukšto lygio technologijomis, bet ir projektuoti ateities poreikius tenkinančius sprendimus. Verslo atstovas ir dviejų didžiųjų universitetų rektoriai sutaria – proveržiui pasiekti reikia tinkamų kompetencijų, nemažo įdirbio ir bendradarbiavimo.

UAB „EKSMA“ direktorius Petras Balkevičius

UAB „EKSMA“ direktorius Petras Balkevičius pradeda, kad kelias link proveržio yra nuoseklus ir ilgas procesas, tobulinant ir atrandant, nenuleidžiant rankų ir išnaudojant visas įmanomas galimybes. „Pavyzdžiui lazerių, biotechnologijos srityje Lietuvoje dirbama jau 50 metų. Naujai šakai tuščioje, niekieno dar neartoje dirvoje atsirasti labai sunku – kartais praeina ir 10 metų nuo tyrimų pradžios iki produkto patekimo į rinką.“

„Inovacijos, naujos technologijos gimsta terpėje, kurioje nuolat gilinamos ir atnaujinamos žinios, visokeriopai skatinamas kūrybingumas, kritinis mąstymas, egzistuoja idėjinė laisvė, plėtojamas tarpdiscipliniškumas, − verslo įmonės vadovo pateiktą šiuolaikiniam darbuotojui būtinų kompetencijų sąrašą papildo Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Petras Baršauskas , − lankstumas, gebėjimas greitai prisitaikyti ir reaguoti – dar viena savybė, būtina itin dinamiškoje, sparčiai kintančioje technologijų srityje.“

P. Balkevičius priduria, kad geri savo srities žinovai gali ir patys susikurti darbo vietą, o verslas gali plėstis, kai yra specialistų pasiūla. „Tačiau greta tikrai gerų, kūrybingų technokratų reikia ir kvalifikuotų vadybininkų-marketingistų, nes išradėjas gali sukurti, bet neparduoti.“ Bet kokiu atveju, proveržiui pasiekti reikia įvairaus profilio aukštos kvalifikacijos specialistų, o jiems, visų pirma, tokios aukštos kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų. „Jei nėra patrauklaus darbo vietų − jie išvažiuos. O jei vietų bus, tai specialistų gali ir atvažiuoti. Kitaip sakant, turime pasiūlyti galimybes, kur jie dirbdami jaustų pasitenkinimą,  kurtų didelę pridėtinę vertę ir už tą vertę gautų atitinkamą atlygį.“

VU rektorius prof. Artūras Žukauskas

Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas mano, kad aktyvų vaidmenį galėtų prisiimti valstybė, kuri turėtų pakeisti požiūrį į universitetines studijas, mokslinius tyrimus bei talentų pritraukimą ir traktuoti šiuos dalykus kaip duodančius didžiausią investicinę grąžą. „Tuo pačiu derėtų išgryninti universitetų, studijų, mokslo, talentų sąvokas, kad investicijos nebūtų švaistomos imitaciniams ir antraeiliams dalykams. Jei būtų investuojama į talentų pritraukimą, universitetai tam galėtų stipriai pasitarnauti – jie galėtų kelti studijų ir mokslinių tyrimų kokybę, organizuoti podoktorantūros studijas, toliau gerinti technologijų perdavimą verslui ir viešajam sektoriui.“

Prof. A. Žukauskas mano, kad universitetų ir verslo partnerystė taip pat vaidina svarbią rolę: „Verslo ir mokslo partnerystė, tokia kaip ji suprantama civilizuotame pasaulyje, visomis savo formomis prisideda prie intelektinio potencialo stiprinimo ir tuo pačiu prie talentų pritraukimo. Vilniaus universiteto ir verslo bendradarbiavimas šioje srityje yra vaisingiausias su tomis verslo įmonėmis, kurios jau kuria arba ketina kurti aukštą pridėtinę vertę.“

KTU rektorius prof. Petras Baršaukas

P. Balkevičius pritaria, kad universitetų rolė čia svarbi, tačiau reikėtų pradėti ugdyti talentus jau nuo mažumės, būtinai integruojant į tai ir STEAM (angl. science, technology, engineering, arts, maths) veiklas. Tam pritaria ir KTU rektorius prof. P. Baršauskas pridurdamas, kad proveržį aukštųjų technologijų srityje pasiekti galime tik kompleksiškai kurdami ir palaikydami visą ekosistemą, kurioje kompetencijų ugdymas – tik viena iš kelių svarbių dedamųjų.

„Norimą rezultatą pasiekti leisiančios prielaidos – supratimas ir pastangos, kad pažanga grindžiamoje inovacijų ir žinių visuomenėje inžineriniai, technologiniai mokslai taptų prioritetine sritimi, pirmoji pažintis su jais įvyktų dar vaikų darželyje, o į kūrybiškumo, inovatyvaus mąstymo ugdymą būtų orientuota ne tik aukštojo mokslo, bet visa švietimo sistema“, − teigia prof. P. Baršauskas.

Šiemet vyko jau 13 „Žinių ekonomikos įmonės“ apdovanojimai, kur buvo apdovanotos pažangiausios ir inovatyviausios šalies įmonės ir verslai. Apdovanojimus organizuoja asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „EKSMA“, UAB MGF „Šviesos konversija“ ir dienraščiu „Verslo žinios“. Apdovanojimų rėmėjai UAB „Ruptela“. Apdovanojimų draugai AB „Amilina“, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija. Daugiau informacijos rasite: http://zei.zef.lt/