fbpx


Posts Tagged ‘Thermo Fisher Scientific Baltics’

Mokykla turi įgalinti mokytoją, o mokytojas − mokinį

„Ar versle, ar mokykloje sėkmės receptas tas pats – turime nuolat apmąstyti savo darbą ir analizuoti, ar negalime pasiekti dar geresnių rezultatų. Aukščiausi pasiekimai ten, kur vyksta nuolatinis žmonių tobulėjimas“, − teigia ŽEF Tarybos narys, UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius, Baltijos regiono viceprezidentas Algimantas Markauskas kalbėdamas apie tai, kas lemia bet kokios organizacijos sėkmę.

„Ne kas kitas, o žmonės lemia pokyčius, tad reikia į juos investuoti. Pavyzdžiui, mes savo darbuotojus užsiauginame, įvairiais būdais prisidedame prie jų mokymo, o tai mums padeda būti pranašesniems.“ Vis dėlto UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius mano, kad nuolatinis tobulėjimas nevyks be vidinės motyvacijos varomų darbuotojų. Jo manymu, noras ir užsidegimas kartais gali netgi kompensuoti formalių žinių ar kompetencijų trūkumą: „Manau, kad mokytojai yra svarbiausia grandis švietimo sistemoje, todėl turime sudaryti sąlygas mokytojo profesijos siekti motyvuotiems ir tikrai norintiems mokyti žmonėms.“

2016 m. Inovatyviausio biologijos, chemijos nominacijos laimėtoja Janė Liutkienė pritaria verslo atstovo mintims ir teigia, kad dažna problema mokykloje tampa pasimetimas tarp įvairių reikalavimų, ataskaitų, dėl to nebelieka vietos refleksijai, leidžiančiai pastebėti reikšmingas detales. Jos manymu, tobulėjimui aplinką kuria ir visų mokytojų gebėjimas pastebėti kiekvieną mokinį pamokoje.   

„Mokykloje esame greta nuolatinio augimo, judėjimo, kaitos, gyvos emocijos. Šiame chaose mokytojas turi pateikti medžiagą suprantamai, kiek įmanoma glausčiau ir patraukliau. Labai svarbu, mokytojo turimos dalyko, kurso, temos vizijos. Tada, kai jis puikiai žino, ką akcentuoti, kalbės trumpai. Pati stengiuosi mažiau kalbėti, parinkti tokius metodus, kad mokiniai mokytųsi savarankiškai. Siekiu, kad kiek įmanoma giliau mokiniai suvoktų dalyko logiką, vidinius ryšius. Niekada nedirbau su klase, mokiau ir mokau konkrečius mokinius. Svarbu matyti vaikų akis ir skaityti jose perteikiamą informaciją“, − apibendrina chemijos mokytoja ekspertė.

Janė pastebi, kad bendradarbiavimas tiek tarp mokytojų, tiek tarp mokinių mokykloje, yra būtinas, nes tai veda mokymosi pažangos link. Draugo pagalbą Janė laiko vienu iš patikimiausių ugdymo metodų mokymosi mokytis kompetencijai ugdytis:

„Pamokoje, neformalioje veikloje, jei tik įmanoma, mokytoju prašau būti pažengusius mokinius. Metodas turi dvigubą naudą, nes tobulėja abu komandoje besimokantys mokiniai. Iš karto matyti, kuris jaunasis chemikas gali tapti pedagogu. Dirbdami šiuo metodu mokiniai patys sau iškelia daug dalykinių klausimų ir sugeba dažniausiai patys rasti atsakymus į juos, kritiškai pažvelgia į problemą“. Ji priduria, kad bendradarbiavimas be mokymosi mokytis, socialinių ir komunikacijos kompetencijų ugdo ir kritinį mąstymą bei mokinių raštingumą: „Manau, žmogaus raštingumas – tai ne gebėjimas parašyti tekstą be klaidų,  raštingumas – gebėjimas ir noras skaityti, analizuoti, kritiškai vertinti, diskutuoti.“

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „Šviesa“ antrus metus iš eilės organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2017“, kurių tikslas prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo. Šiemet bus apdovanoti 7 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų naudojimo ugdymo procese kriterijais. Taip pat, šiais metais bus teikiamos ir 3 papildomos nominacijos, skirtos metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei publikos išrinktam mokytojui. UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ yra „Inovatyviausio biologijos, chemijos mokytojo“ nominacijos steigėjai.

Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje: www.mokytojuapdovanojimai.lt

Bendradarbiavimas – pagrindas, formuotis talentams mokyklose

UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius, Baltijos regiono viceprezidentas Algimantas Markauskas

UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius, Baltijos regiono viceprezidentas Algimantas Markauskas

Šiuolaikinėje mokykloje ugdant visapusišką asmenybę svarbus patirtimi grįstas mokymasis, skirtingų dalykų integracija ir sąsajos su realiu pasauliu. UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius, Baltijos regiono viceprezidentas Algimantas Markauskas mano, kad mokykla neturi būti atskirta nuo gyvenimo ir jame vykstančių procesų. Tam būtinas bendradarbiavimas su įvairiomis – kultūros, verslo ir nevyriausybinėmis – organizacijomis.

Apie bendradarbiavimo teikiamą naudą kalbama daug ir dažnai – švietimo įstaigos turėtų labiau atsiverti kultūros, verslo institucijoms, mokiniai turėtų susipažinti gyvai su įvairiomis profesijomis, tėvai turi būti įtraukti į mokyklos gyvenimą, bet dažnai tai lieka ne iki galo įgyvendinta. ŽEF Tarybos narys, UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius Algimantas Markauskas mano, kad bendradarbiavimą paskatintų visiems suprantama ir priimtina švietimo vizija ir strategija.

„Ne 30 puslapių biurokratų stalčiuose, bet kad tilptų bent į tris sakinius, o dar geriau į vieną bei kad visi ja patikėtų. Ir labai gerai būtų, kad ji po keturių metų nepasikeistų į priešingą pusę, nes šiems dalykams įgyvendinti reikia dešimtmečių. Vien įstatymai, kad ir kaip protingai juos surašysi, rezultato neatneš − reikia idėjos ir bendros tobulėjimo krypties. Tada ir bendradarbiavimo saitai būtų stipresni“, – teigia jis.

Viena iš švietimo dokumentuose pabrėžiamų kompetencijų yra kūrybingumas. Mokytojų ir mokyklų dalinimasis gerąja praktika, mokytojų ir mokyklų bendradarbiavimas su išorine aplinka (pavyzdžiui, bendradarbiavimas su mokslo ir verslo įmonėmis, muziejais, teatrais, bibliotekomis) gali padėti atrasti sąsajas su realiu gyvenimu ir kultūrine aplinka, taip padedant mokiniams ugdyti kūrybiškumą.

A. Markauskas teigia, kad ugdymas paremtas bendradarbiavimu atveria įvairių galimybių integruoti iš pažiūros nesuderinamus dalykus bei geriau suvokti, kaip tai veikia realybėje. „Perėjimas nuo ugdymo iki ugdymosi paradigmos darosi vis svarbesnis, todėl reikia ugdyti mokinių gebėjimą pastebėti kartais ir labai silpnus, bet reikšmingus signalus bei juos susieti. Galvojama, kad žmonės jau gimsta talentingi, bet tai netiesa. Kiekvienas gali būti mokomas būti kūrybingu, tik reikia suteikti tam sąlygas.“

Mokiniai geriau mokosi ir suvokia aplink vykstančius procesus tada, kai mokosi per patirtį. Svarbu sudaryti galimybes mokiniams informaciją apie konkretų darbą, konkrečią profesiją ir industriją gauti iš pirmų lūpų, iš tų žmonių, kurie tą daro kas dieną. „Tokia informacija yra teisinga, patikima ir įtaigi, dėl to ji yra efektyvesnė, nei formalios programos“, − teigia A. Markauskas. „Dėl šios priežasties dirbame ir su bendrojo ugdymo, ir su aukštojo mokslo įstaigomis. Su mokyklomis dirbame kryptingai, turime įvairių projektų, vienas iš tokių − „Mobilioji bioklasė“. Į veiklą įtraukiame studentus, nes matome, kad moksleiviams lengviau sekasi bendrauti su jais, santykis kitoks − jie tikrai jų klausosi ir laisvai bendrauja. Šios iniciatyvos skirtos visai Lietuvai, nesvarbu kuriame regione jie mokosi“, – pasakoja A. Markauskas.

Jis priduria, kad ypač svarbu vaikams suteikti galimybę apsilankyti realioje įmonėje. „Mes esame atviri mokinių apsilankymams. Turime gerai parengtus maršrutus, esame susidėlioję konkrečius dalykus, kuriuos pasakojame vaikams. Paruošėme eilę vadovų, kurie gali vesti šias ekskursijas, jie žino ką reikia akcentuoti, mėgsta ir moka gražiai papasakoti. Mes tiesiog investavome į tą komunikavimo ir bendradarbiavome kanalą, kaip labai svarbų ilgalaikėje perspektyvoje ir tą darome ne tik aktyviai, bet ir kokybiškai.“

Svarbu suprasti, jog toks bendradarbiavimas yra naudingas abiem pusėms: tiek mokyklai, tiek verslui. „Bendradarbiauti tik su universitetu jau yra per vėlu. Į universitetus ateina gerų mokinių, vadinasi jie neatsiranda iš niekur. Mokykla yra talentų formavimosi pradžia, todėl reikia vaikams parodyti realias specialybes iš arti, bendradarbiauti su mokytojais, kad jie galėtų nuo kažko atsispirti.“

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „Šviesa“ organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2016“, kurių tikslas prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo.  Šiemet bus apdovanoti 6 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų naudojimo ugdymo procese kriterijais. Taip pat, šiais metais bus teikiamos ir 4 papildomos nominacijos, skirtos tarptautiškiausiai mokyklai, metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei lrytas.lt publikos išrinktam mokytojui. UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ yra „Inovatyviausio biologijos, chemijos mokytojo“ nominacijos steigėjai.

Aplikuoti ir nominuoti kandidatus kviečiame čia: www.mokytojuapdovanojimai.lt/aplikuok

Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje: www.mokytojuapdovanojimai.lt

 

Stipraus mokyklos vadovo svarba

Mokyklos vadovas – toks pats lemtingas vaiko gyvenime žmogus, kaip ir mokytojas. EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) PISA tyrimų rezultatai rodo, kad kryptingas mokyklų vadovų orientavimasis į mokymo(si) pasiekimus pamokoje, lyderystė ir įgytų žinių kūrybingas taikymas lemia geresnius mokinių pasiekimus.

„Švietimo aplinkoje, kaip ir versle, svarbiausia yra vadovo lyderystė, nuo kurios priklauso visos organizacijos rezultatai“, − teigia UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius Algimantas Markauskas, jam pritaria ir UAB „Šviesa“ Mokymo centro vadovė Jūratė Lutinskaitė-Kalibatienė.

Vadovas kuria teigiamą aplinką

Pagaliau vis daugiau dėmesio skiriama mokinių pažangai, ieškoma būdų, kaip ją gerinti. Nagrinėjant įvairių veiksnių įtaką mokinių pasiekimams sutariama, kad labai svarbūs yra mokytojai, bet reikia nepamiršti ir mokyklos vadovų, galinčių turėti lemiamą įtaką.

algimantas-markauskas-1

Algimantas Markauskas, UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius

„Mokyklos vadovas savo lyderyste kuria teigiamą aplinką. Jei tikslai ir būdai, kaip juos pasiekti, išaiškėja per diskusiją su komanda, tuomet žmonės įsitraukia, jų nuomonė yra gerbiama, o ir atmosfera automatiškai pasidaro gera“, – teigia „Žinių ekonomikos forumo“ asociacijos tarybos narys UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius A. Markauskas.

Užtikrinti tinkamą vadovavimą galima dviem pagrindiniais būdais: atrenkant tinkamiausius kandidatus ir nuolat keliant kvalifikaciją ar suteikiant galimybes vadovui tobulėti darbo vietoje.

„Gerai dirbantis mokyklos vadovas nuolat rūpinasi asmeniniu, vadovų komandos ir visų mokyklos darbuotojų tobulėjimu, todėl kvalifikacijos tobulinimą planuoja ir sieja su mokyklos, mokyklos steigėjo bei nacionalinio lygmens strategijomis“, – teigia UAB „Šviesa“ Mokymo centro vadovė Jūratė Lutinskaitė-Kalibatienė, aštuonerius metus praleidusi prie mokyklos vairo.

Atranka turi būti skaidri ir atidi

Siekis mokykloje įgyvendinti valstybės keliamus tikslus turi prasidėti nuo žmonių pasirinkimo. A. Markauskas mano, kad vadovų atranka turi būti skaidri, o valstybės vizija švietimo srityje visiems suprantama ir aiški. Norint, kad vizija būtų įgyvendinta, ji turi būti artima mokyklos vadovui.

„Svarbi yra žmonių motyvacija – kodėl jie nori tapti mokyklų vadovais? Jiems valstybės iškelti tikslai turėtų rūpėti asmeniškai, sutapti su jų vertybėmis, nes tik taip yra atrenkami geriausių organizacijų vadovai“, − mano A. Markauskas.

J. Lutinskaitė-Kalibatienė mano, kad įgyvendinant valstybės keliamus tikslus biudžetinėse įstaigose turėtų rastis praktika, kai naujai išrinktas organizacijos vadovas kartu turėtų galimybę suburti savo komandą iškeltiems tikslams pasiekti. Šiuo metu esanti praktika, kai pakeičiamas tik mokyklos vadovas, o mokykloje lieka dirbti senoji komanda, nesudaro prielaidų greitiems pokyčiams.

Geras vadovas nuolat tobulėja

jurate-lutinskaite-kalibatiene

Jūratė Lutinskaitė-Kalibatienė, UAB „Šviesa“ Mokymo centro vadovė

Mokyklos bendruomenė nuolat keičiasi, nes kasmet ateina naujų vaikų ir tėvų, o tai kelia vis naujų iššūkių. J. Lutinskaitė-Kalibatienė primena, kad, be tinkamos vadovų atrankos ir kryptingos strateginės jų veiklos, taip pat svarbu nuolat tobulinti jų kvalifikaciją. Nuolat mokantis susiduriama su naujais iššūkiais, tai padeda praplėsti akiratį ir rasti tinkamų sprendimų.

Tyrimų rezultatai rodo, kad šiuo metu populiariausia 6 akademinių valandų seminaro forma beveik nesukuria pridėtinės pedagogo kvalifikacijos vertės, todėl „Šviesos“ Mokymo centras siūlo keisti požiūrį ir rinktis ne pavienius mokymus aktualia tema, o kompleksinį mokymąsi, veiklos stebėjimą, įvertinimą ir grįžtamąjį ryšį. Tokį metodą J. Lutinskaitė-Kalibatienė taiko „Besimokančios organizacijos“ projekte dalyvaujančioms mokykloms. Joms suteikiama galimybė gauti kokybiškus mokymus, konsultuotis ir grįžtamasis ryšys apie pokyčius.

„Būtina ne tik vertinti formalias vadovo veiklas, bet ir atkreipti dėmesį į mokyklos kultūrą: bendravimą ir bendradarbiavimą, sprendimų priėmimą, konfliktų sprendimą, patyčių prevenciją“, − teigia J. Lutinskaitė-Kalibatienė.

Svarbus rodiklis – kaip bendraujama su mokytojais

Vadovo įsitraukimą į mokytojų darbą vertino ir EBPO šalių narių švietimo tyrimas. Jo duomenimis, vidutiniškai 40 proc. mokyklų vadovų stebi mokytojų darbą klasėje, 60 proc. skatina pedagogus bendradarbiauti, kad šie dalytųsi naujomis mokymo praktikomis, 65 proc. stengiasi užtikrinti, kad mokytojai jaustų atsakomybę nuolat tobulintis. Tiesa, pastebima, kad pirmaujančiose pagal švietimo pasiekimus šalyse – Suomijoje, Danijoje, taip pat Estijoje vadovai įsitraukia ne taip aktyviai, nes ilgainiui šiose šalyse susiformavo kultūra, kur mokytojai patys yra aktyvūs ir noriai bendradarbiauja tarpusavyje.

Pasak A. Markausko, misijos suvokimas ir galvojimas apie ją, darbas su kolektyvu formuojant viziją ir strateginį planą, bei strateginio plano užduočių pateikimas mokytojams yra svarbus mokyklos pažangos rodiklis.

„Strategija turėtų sutelkti kolektyvą, daryti pokyčius, žiūrėti ko visa komanda gali išmokti, ir koks darbas yra efektyvesnis. Mūsų įmonėje kiekvienas darbuotojas asmeniškai žino, kaip jis kiekvieną dieną prisideda prie strategijos įgyvendinimo – ne bendromis frazėms, o konkrečiomis užduotimis“, − teigia A. Markauskas.

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partnere UAB „Šviesa“ rengia „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2016“, kurių tikslas – padėti gerinti pedagogo profesijos prestižą. Šiemet bus apdovanoti 6 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų taikymo ugdant moksleivius kriterijais. Be to, šiais metais bus teikiamos ir 4 papildomos nominacijos: tarptautiškiausiai mokyklai, metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui ir lrytas.lt skaitytojų išrinktam mokytojui. UAB „Šviesa“ yra „Metų mokyklos CEO“ nominacijos steigėja.

Siūlyti kandidatus kviečiame per internetinę prieigą: www.mokytojuapdovanojimai.lt/aplikuok.

Daugiau informacijos rasite iniciatyvos internetinėje svetainėje: www.mokytojuapdovanojimai.lt.

Mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė“ dalyvauja ir ŽEF nariai

Erdvelaivis-ZemeRugsėjo 8–17 dienomis vyks tryliktasis mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“, kurio metu moksleiviai galės susipažinti tiek su teorinių žinių pritaikymo praktikoje galimybėmis, tiek su mokslo ir technologijų taikymo versle perspektyvomis. Prie šių metų festivalio programos ir vėl gausiai jungiasi Žinių ekonomikos forumo nariai, siekdami prisidėti prie moksleivių ugdymo bei tobulėjimo.

ŽEF nariai Mykolo Romerio universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus kolegija ir Vilniaus universitetas moksleiviams siūlys daugybę įvairių paskaitų, edukacinių programų, kurių metų bus pasakojama apie karjeros pasirinkimą, verslo ir mokslo partnerystę, mokslinius laimėjimus ir jų praktikinę naudą. Bus galima apsilankyti įmonėje „Ekspla“, kuriančioje ir parduodančioje naujos kartos femtosekundinius skaidulinius lazerius, o apie molekulinius instrumentus šiuolaikiniam mokslui bus galima sužinoti biotechnologijų įmonėje „Thermo Fisher Scientific Baltics“. Ekskursija organizuojama ir ŽEF Tarybos nario Arnoldo Šileikos vadovaujamoje įmonėje „Vakarų laivų gamykla“, kurios metu bus papasakota apie Klaipėdos jūrų uosto veiklą, plėtros projektus ir perspektyvas. ŽEF Tarybos nario Vytauto Jokužio vadovaujamoje įmonėje „Elinta“ bus galima susipažinti su sudėtingomis automatizuoto valdymo sistemomis, atliekančiomis gamybos robotizavimo darbus, o ŽEF direktorius Arminas Varanauskas ves paskaitą apie dabarties ir ateities technologijas, jų įtaką gyvenimui ir švietimui.

Moksleiviai įvairių veiklų ir ekskursijų į įmones metu galės pasitikrinti savo verslumo gebėjimus, apsilankyti įvairiose aukštųjų technologijų kompanijose, verslo įmonėse, sužinoti apie perspektyvias profesijas, kas padės ateityje pasirinkti savo studijų kryptį ar pasukti inovacijų kūrimo linkme. Tai puiki proga jaunimui sužinoti, kaip mokslo tyrimai virsta rinkoje parduodamais gaminiais.

Plačiau apie renginį: http://www.mokslofestivalis.eu/verslumo-pamokos-mokslo-festivalyje-nuo-biotechnologiju-iki-teatro/