fbpx


Posts Tagged ‘ugdymo inovacijos’

Kitokia konferencija apie kitokią mokyklą „Inovatyviausi mokytojai kuriantys ateitį“

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ (ŽEF) įgyvendindama pagal Europos Komisijos programą ERASMUS+ finansuojamą projektą sySTEAM (angl. systematic approach for implementation of STEAM education in schools) gegužės 22 d. organizavo konferenciją „Inovatyviausi mokytojai: kuriant ateitį“. Renginio metu susirinkusius dalyvius buvo siekiama ne tik supažindinti su naujovėmis, bet ir juos pačius aktyviau įtraukti į dialogą.

Antra konferencijos dalis buvo skirta neformalioms diskusijoms, kurių metu dalyviai galėjo lektoriams užduoti jiems kilusius klausimus, pasidalinti savo patirtimis, paklausti patarimo ar pasiūlyti bendradarbiavimo idėjų.

Konferencijos pradžioje diskusijos dalyvius sveikino Vilniaus universiteto (VU) studijų reikalų prorektorius Valdas Jaskūnas, kviesdamas inovatyviausius mokytojus aktyviai prisijungti prie pedagogų rengimo centro kūrimo VU.

Pirmasis konferencijos pranešimas buvo apie ateitį, jos atnešamas galimybes ir iššūkius, kurių sprendimui būtina ir mokyklos nuolatinė kaita. Pranešimą skaitęs ŽEF direktorius Arminas Varanauskas pasakojo ir apie tai, kokie pokyčiai mūsų laukia, ir, kokių gebėjimų svarba dar labiau augs ateityje.

Būtent ateities atnešami pokyčiai ir inspiravo sySTEAM projekto įgyvendinimą. Asociacijos vadovas susirinkusiems pristatė projekto metu sukurtus rezultatus – aktualių technologijų bei jų panaudojimo ugdyme analizę, STEAM parengties lygių sistemą bei mokyklos įsivertinimo įrankį, plano gaires bei šabloną, o taip pat rekomendacijas dalykų integracijai, technologijų naudojimui mokykloje bei mokyklos bendradarbiavimui su NVO, verslo ar kitomis organizacijomis. Šiuo metu yra baigiami versti visi projekto rezultatai į lietuvių kalbą ir jie bus prieinami visiems norintiems puslapyje www.steamedu.eu. Pranešimo skaidrės.

ERASMUS+ finansuojamas projektas nuo pat paraiškos rašymo buvo paremtas mokyklų savarankiškumo principu, nebandant turėti pretenzijų į absoliučiai teisingus atsakymus. Veikiau projekto partneriai visus rezultatus kūrė kaip pagalbos mokykloms įrankius, kuriuos skirtingos mokyklos gali naudoti skirtingai, prisiderindamos prie savo poreikių.

Toks požiūris dominavo ir organizuojant šią konferenciją. Inovatyviausių mokyklų vadovų ir mokytojų pranešimams nebuvo keliamos tematinės užduotys. Buvo pasirinktas pusiau atviros erdvės formatas, kuomet patys pranešėjai galėjo pasirinkti jiems patiems, kaip savo srities profesionalams, svarbiausias atrodančias temas.

2018 m. Metų mokyklos vadove išrinkta, Vilniaus Barboros Radvilaitės progimnazijos direktorė Inga Vargalienė kalbėjo apie asmeninę lyderystę mokymui(si) ir dalinosi savo sėkmės istorijomis. Pranešimo skaidrės.

2017 m. Metų mokyklos vadovas Vaidotas Kalinas, šiuo metu einantis Ukmergės rajono švietimo skyriaus vedėjo pareigas, pasakojo apie masinio užkrėtimo naujovėmis svajones ir realybę. Pranešimo skaidrės.

Salduvės progimnazijos direktorė Natalija Kaunickienė, 2016 m. tapusi TOP3 Metų mokyklos vadove dalinosi savo mokykloje naudojamų refleksijų patirtimi ir nauda. Pranešimo skaidrės.

Panevėžio Vilties progimnazijos pradinių klasių mokytoja Asta Sakalienė, išrinkta 2018 m. Inovatyviausia pradinių klasių mokytoja pasakojo, kaip susidoroja su ateities atnešamais iššūkiais ir jau nuo pirmųjų klasių tam ruošia savo mokinius. Pranešimo skaidės.

2018 m. Inovatyviausia biologijos, chemijos mokytoja pripažinta Laima Zdanavičienė iš Akmenės gimnazijos visus konferencijos dalyvius pripildė pozityvios energijos ir kvietė kolegas išeiti iš „žaliosios zonos“ ir nenustoti tobulėti. Pranešimo skaidrės.

Klaipėdos Vitės progimnazijoje dirbanti, 2018 m. Inovatyviausia matematikos, IT mokytoja tapusi Jurgita Kupšytė-Karbauskė pasakojo, kaip sugeba visus vaikus sudominti matematika, mokydama jos „kitu kampu“. Pranešimo skaidrės.

Marius Narvilas, 2016 m. Inovatyviausių menų, technologijų mokytoju pripažintas Vilniaus jėzuitų mokyklos mokytojas su kolegomis dalinosi asmeniniais patyrimais ir patarimais, kaip susitvarkyti su mokytojams keliamais lūkesčiais bei neperdegti. Pranešimo skaidrės.

Rytis Jezukevičius, 2018 m. patekęs tarp TOP3 Inovatyviausių kalbų mokytojų pasidalino savo mintimis apie mokytojų prestižą, žiniasklaidos vaidmenį bei pačių mokytojų galimybes jį keisti. Pranešimo skaidrės.

Inovatyviausia 2016 m. fizikos mokytoja Rigonda Skorulskienė iš Kauno Jėzuitų gimnazijos pasakojo, kaip neskausmingai pereiti nuo žaidimo prie mokslinio tyrimo. Pranešimo skaidrės.

Vilniaus Taikos progimnazijos istorijos mokytojas Algis Bitautas, 2018 m. Inovatyviausias socialinių dalykų mokytojas dalinosi savo mintimis apie mokyklines istorijos dalykos programas bei kaip galima mokytis (ne)nuobodžią istoriją. Pranešimo skaidrės.

Visą konferencijos vaizdo įrašą galite rasti paspaudę čia.

Konferencija finansuojama iš Europos sąjungos Erasmus + programos lėšų, vykdant projektą „sySTEAM − sistemingas požiūris įgyvendinant STEAM ugdymą mokyklose“.

7 klausimai, kuriuos verta užduoti prieš pradedant dalykų integraciją

Mus supantis pasaulis yra sudėtingas ir sunkiai nuspėjamas, tad mums reikia pasiimti savo mokinius į tokias mokymosi keliones, kurios padėtų ugdyti būtinas nuostatas ir gebėjimus reikalingus sėkmingam gyvenimui. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama dalykų integracijai ir judėjimui link visa apimančio mokymo ir mokymosi. Integruotas mokymo ir mokymosi procesas leidžia peržengti dalykų ribas ir pabrėžti juos vienijančius konceptus.

Daugelis mokyklų tam tikru lygmeniu jau dabar integruoja dalykus. Tiems, kurie nori plėsti tokią praktiką arba pradėti, jei dar jos neturi, pravartu pradėti nuo atsakymo paieškų į šiuos klausimus.

  1. Kodėl Jūsų mokyklai svarbu pradėti integruoti dalykus? Dalykų integracija, kaip ir bet kuris kitas pokytis, turėtų prasidėti nuo klausimo „kodėl?“ Jei „kodėl“ turės aiškų atsakymą, kiti žmonės bus labiau linkę pritarti Jūsų idėjoms, prisidėti prie jų plėtojimo ir įgyvendinimo. „Kodėl yra atskaitos taškas nuo kurio Jums reikia pradėti veikti ir komunikuoti“, – teigia Simon Sinek.

 

  1. Kas bus atsakingas už šio projekto įgyvendinimą? Tam, kad įdiegti naujus mokymo ir mokymosi būdus, mokytojai turi gauti reikalingą paramą viso proceso metu. Jūsų pagalba ir reikalingo laiko bei resursų paskyrimas komandai yra būtinas, siekiant efektyvaus bendradarbiavimo ir gerų rezultatų.

 

  1. Kokios patirties ir žinių Jūsų mokytojai jau turi? Kokios yra Jūsų komandos stipriosios ir silpnosios pusės? Svarbu pažinti komandą su kuria dirbate ir užtikrinti, kad kiekvienas turėtų galimybę atskleisti savo stipriąsias puses. Integruotas ugdymas reikalauja kitokių gebėjimų ir nuostatų nei mokytojams gali būti įprasta. Bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimai yra būtini, siekiant kad procesas būtų efektyvus.

 

  1. Kokie didžiausi iššūkiai, kurie visą šį laiką Jus stabdė? Prieš pradedant integruoti dalykus yra prasminga aptarti su kokiais iššūkiais tikėtina susidursite procese ir kaip juos ketinate spręsti? Kliūtys gali būti labai skirtingos – laikas, aplinka, gebėjimų trūkumas, turinys, mokymosi įrankiai, mokytojų ar tėvų pasipriešinimas, nežinomybės baimė, nepavykusi komunikacija, nepagrįstas sudėtingumas ir t.t.

 

  1. Ar mokymo procesas gali būti lankstus, kai to reikia? Svarbu, kad mokytojai turėtų galimybę perdėlioti tvarkaraštį ar sukeisti vietomis temas. Arba eiti mokytis į lauką, organizuoti ugdymo procesą už klasės ribų. Siekiant paskatinti mokytojų bendradarbiavimą pravartu jiems numatyti bendrą laiką, skirtą darbui drauge.

 

  1. Kokią medžiagą būtų prasminga paskaityti prieš pradedant integruoti dalykus? Nacionalinę ugdymo programą, strateginius valstybės, miesto ar mokyklos dokumentus, mokslinius straipsnius? Skaitytų dokumentų aptarimas yra puikus būdas pradėti diskusiją.

 

  1. Ko galite imtis, kad užtikrintume gerą komandos veikimą? Dalykų integracija reikalauja daug komandinių pastangų ir bendradarbiavimo. Integruojant dalykus gali atsirasti daug nesklandumų, jei nesate sutarę, kaip vyksta bendradarbiavimas. Tai gali atrodyti akivaizdu, bet yra ypatingai svarbu susitarti kaip bus užtikrinama komunikacija ir kokie yra kiekvieno dalyvio lūkesčiai, prieš kylant problemoms.

Daugiau informacijos ir patarimų galite rasti svetainėje: www.steamedu.eu.

 

„sySTEAM“ projektą įgyvendina asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su konsorciumo partneriais iš įvairių šalių: Vilniaus Žemynos gimnazija (Lietuva), „Escola Virolai“ (Ispanija), „Kiviõli I High School” (Estija), „Sihtasutus Omanäolise Kooli Arenduskeskus“ (Estija), „The Catalan Foundation for Research and Innovation“ (Ispanija). Projektas finansuojamas iš Europos sąjungos Erasmus + programos lėšų.

Laikas lengviems sprendimams švietime praėjęs: asmeninė sėkmės istorija

Pritrauk jaunų žmonių mokytojauti – padaryta; integruok dalykus – padaryta; daugiau realų pasaulį primenančio ugdymo – padaryta; daugiau praktinių eksperimentų – padaryta.. Toks sąrašas galėtų tęstis amžinai ir mes vis dar diskutuotume ar mūsų švietimo sistemoje nieko netrūksta. Pavyzdžiui, gamtoje nėra vieno magiško dalyko, kuris gali viską sustatyti į vietas – visų derinys yra tai, kas svarbiausia. Nepaisant to, svarbu nepamiršti mažesnės ekosistemos, kuriam mes šiuo metu priklausome (kai esame po vandeniu, turime nepamiršti kaip pakeisti kvėpavimą ir gebėti plaukti). Tas pats galioja ir mokykloms.

Ar mokyklos apsibrėžia jų mažas ekosistemas? Ar jos save mato „dideliame paveiksle“? Ar jos nusistato kryptį, ar prisiderina prie bendro plano? Aš esu sėkmingai įgyvendinęs daugybę ugdymo projektų ir lygiai tiek pat padaręs klaidų su tais projektais. Iš pradžių nesupratau, kodėl vieną kartą pasisekė, o kitą – ne. Bet įgavus patirties pradėjau matyti, kad nepaisant to, jog ugdymo projektas lieka nepakitęs – keičiasi mokiniai ir kontekstas. Ir tam pakanka vienerių metų. Taigi, tais kartais, kai man nepasisekdavo, to priežastimi būdavo, kad man nepavykdavo perprasti mažesnės ekosistemos (klasės) ir matyti jos „dideliame paveiksle“.

Kokie galėtų būti sprendimai? Ir ar aš sprendžiu teisingą problemą?

Esu pakeliui į mokyklą, kur mokau chemijos, fizikos ir matematikos. Svarstau kodėl mokiniai dabar norėtų mokytis šių dalykų, kai už lango toks gražus pavasariškas oras. Man reikėtų apsitarti su savo kolegomis, bet jie yra tokie nuostabūs ir užsiėmę, kad jaučiuosi nejaukiai prašydamas jų laiko savo diskusijoms. Tai daro mano darbą sudėtingu, bet aš turiu kažką daryti, tad palinkstu prie ugdymo programos ir pasirenku įdomų laboratorinį eksperimentą – kad mokiniai atsimintų, jog mums buvo smagu. Aš pamirštu tuos anksčiau keltus klausimus, kokia yra mano maža ekosistema, koks yra mano vaidmuo joje ir kaip ji susijusi su „dideliu paveikslu“?

Aš viliuosi, jog ne man vienam kyla tokios mintys. Po daugelio apmąstymų aš susikūriau algoritmą, kaip gerus ugdymo projektus paversti realybe:

  • Koks yra mano vaidmuo mažoje ekosistemoje? Ar šis vaidmuo gali būti prasmingas ilgame laikotarpyje? Jei ne – turiu kažką pakeisti, jei taip – galiu judėti toliau.
  • Ar aš suteikiau mokiniams tinkamus instrumentus, kad jie galėtų man teikti grįžtamąjį ryšį, kad jie galėtų apie tai kalbėti taip, kaip jiems labiausiai priimtina?
  • Ar aš esu pasirengęs pakeisti savo elgseną, nes pasaulis aplink mane irgi pasikeitė? Išmokti dirbti su naujomis technologijomis, kad galėčiau rodyti tinkamą pavyzdį?
  • Ar aš galiu pasiremti kitų mūsų bendruomenėje esančių žmonių stiprybėmis, kad jie prisidėtų prie mūsų mažos ekosistemos vystymosi?
  • Ar esu pasiruošęs klysti ir visos kelionės metu nepamiršti žiūrėti į veidrodį?

Tikiu, jog žmonės turi rasti savo kelią ne sunkiuoju būdu – pritapkite ar išnykite – bet leidžiant jiems patiems atrasti tinkamiausią sau vaidmenį ekosistemoje ir asmeninę sąsaja su „dideliu paveikslu“.

Kad pradėti būtų lengviau, džiaugiuosi galėdamas pasidalinti keliais praktiniais instrumentais, kurie leistų mažais žingsneliais prisijaukinti didesnius pokyčius. Šie dokumentai buvo parengti įgyvendinant Erasmus+ projektą sySTEAM:

  • Technologijų ir jų naudojimo ugdyme analizė;
  • Gairės technologijų naudojimui mokykloje;
  • STEAM parengties lygių sistema;
  • STEAM diegimo plano gaires;
  • Gairės mokyklos bendradarbiavimui su verslu ar nevyriausybiniu sektoriumi;
  • Gairės dalykų integracijai.

Svarbiausia – sisteminis požiūris į pokyčius ir jų įgyvendinimą. Turėjau idėją pastatyti sumažintą Saulės sistemą mokyklos koridoriuje. Darant tai pirmą kartą – mokiniams labai patiko, bet kai pabandėme pakartoti – jiems tai nebebuvo įdomu. Tuomet aš supratau, kad į šį procesą turėčiau įtraukti daugiau skirtingų dalykų mokytojų. Visam šiam procesui suvaldyti aš naudojau projekto metu parengtus instrumentus. Tai padarius pavyko pasiekti žymiai geresnius rezultatus nei pirmą kartą įgyvendinant šį sumanymą vienam.

Aš kiek plačiau pristatysiu savo projektą.

Problema, kurią sprendžiau

Ugdymo programoje Saulės sistema atrodė kiek sausoka. Taip, apie tai yra gausybė informacijos ir galima naudoti daug vaizdų, bet vis vien visai tai teorija. Mokiniams tiesiog paskaityti apie tai, pažiūrėti vaizdo įrašą atrodė pernelyg standartiška ir mažai naudinga. Tuomet ir uždaviau sau klausimą – kaip galiu padaryti, kad ši tema taptų aktuali mano mokiniams? Tai ir buvo problema, kurią bandžiau spręsti.

Tolimesni žingsniai

Pirmiausia, aš suorganizavau susitikimą į kurį pakviečiau visus šiai klasei dėstančius mokytojus. Pasiūliau tiesiog 15 minučių pasimėtyti idėjomis. Ne kažką konkretaus kurti, bet tiesiog padaryti „minčių lietų“. Didžioji dalis mokytojų rado tam laiko ir po šio susitikimo mes jau turėjome bendrą projekto tikslą – klasė parengs sumažintą Saulės sistemos modelį ir mokiniai pristatys individualiai planetas su kuriomis jie dirbo asmeniškai.

Aš buvau laimingas, kad ir kitiems mokytojams ši idėja pasirodė įdomi, nors dalis jų neslėpė nerimo dėl papildomo laiko, kurio reikės šiam projektui įgyvendinti. Nusprendžiau, kad kitame susitikime spręsime šią problemą.

Iš pastarojo susitikimo supratau, kad norėdami būti produktyvesniais turime susitikimus organizuoti mažesnėmis grupėmis, tad taip ir padariau. Susitikau atskirai su mažomis grupelėmis mokytojų po kelis kartus. Buvome griežtai sutarę, susitikimui neskirti daugiau nei 30 minučių. Jų metu kristalizavome kokias mokinių kompetencijas padės ugdyti mūsų pasirinktas projektas.

Galutinis rezultatas buvo geresnis nei galėjau tikėtis. Mane praturtino kitų dalykų mokytojų įžvalgos ir aš galiausiai buvau nustebęs, kiek daug pastangų mokiniams reikės įdėti, kad jie sugebėtų įgyvendinti šį projektą. Mokiniai turi gebėti skaičiuoti išties labai didelius skaičius, gebėti naudotis skalėmis, matuoti dydžius, ieškoti informacijos (istorinės, mitologinės, mokslinės), užsiimti dizainu, naudoti technologijas. Kad tai nebūtų pabaiga, nusprendėme mokiniams iškelti kūrybinio ir kritinio mąstymo reikalaujantį iššūkį – jiems reikėjo rasti sprendimus, kurie leistų žmonėms gyventi skirtingose planetose.

Taigi mokiniams tai leido integruoti žinias iš įvairių skirtingų dalykų, atskleisti savo stipriąsias puses tokiame dideliame projekte, o mokytojai užuot turėję daug atskirų atsiskaitymų, galėjo įvertinti viską drauge.

Sėkmė

Taaaip! Mums pavyko padaryti viską taip, kad projekto įgyvendinimui nereikėtų papildomo laiko, dėl ko baiminosi dalis mokytojų. Toks didelis integruotas projektas leido sutaupyti mokytojams laiko ruošiantis pamokoms bei vertinant mokinius.

Galiausiai, visa Saulės sistema buvo fiziškai įrengta mūsų mokyklos koridoriuje, o ją rengę mokiniai darė pristatymus likusiai mokyklos bendruomenei.

Padėkoję mokiniams už puikų darbą ir juos įvertinę, mes neatidėliodami sėdome aptarti viso projekto eigos. Nuotaikos buvo puikios, diskusija konstruktyvi ir neilgai trukus mes pasirengėme projekto tobulinimo planą, kurį panaudosime kitąmet.

 

„sySTEAM“ projektą įgyvendina asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su konsorciumo partneriais iš įvairių šalių: Vilniaus Žemynos gimnazija (Lietuva), „Escola Virolai“ (Ispanija), „Kiviõli I High School” (Estija), „Sihtasutus Omanäolise Kooli Arenduskeskus“ (Estija), „The Catalan Foundation for Research and Innovation“ (Ispanija). Projektas finansuojamas iš Europos sąjungos Erasmus + programos lėšų.

Tarpdisciplininis globalizacijos darbas Virolai mokykloje Barselonoje: Barselona, sumanesnis miestas

Dalyvavimas sySTEAM projekte Virolai mokyklai suteikė galimybę įgyvendinti daugelį dalykų apimantį, integruoto ugdymo projektą. Problemomis grįsto ugdymo ir bendradarbiavimo mišinys leido studentams sukurti prasmingą mokymosi aplinką.

Barselona siekia tapti atskaitos tašku pasauliui, kuomet kalbama apie sumanesnius miestus. Prie to stipriai prisideda vietos valdžios institucijos, kurioms padeda bendruomenės bei privačios įmonės teikdamos įvairius pasiūlymus. Kasdien bendruomenių bei nevyriausybinių organizacijų skaičius, dirbančių su miesto darnumu, auga.

Būtent dėl šios priežasties mes ir nusprendėme pasiūlyti savo mokiniams tarpdisciplininį projektą, kurio tikslas juos įgalinti prisidėti prie miesto gerinimo. Dirbdami grupėse, turėdami skirtingus vaidmenis ir tirdami realaus gyvenimo aspektus jie pozityviai prisidėjo prie miesto vystymosi.

Šiame projekte buvo apimti gamtos mokslų, technologijų, istorijos, geografijos ir kalbų dalykai. Mokiniai mokėsi apie Barselonos miesto vystymąsi (nuo Romos periodo iki nūdienos), tyrinėjo eismo ir užterštumo įtaką miestui, kūrė „žalesnius“ viešojo transporto sprendimus, teikė pasiūlymus dėl „žaliųjų“ zonų plėtojimo mieste ir programuodami Arduino ieškojo technologinių sprendimų šioms problemoms. Visos šios veiklos stipriai prisidėjo prie įvairių kompetencijų ugdymo: kūrybiško ir kritinio mąstymo, skaitmeninių kompetencijų, tyrimų, bendradarbiavimo ir bendravimo gebėjimų.

Įgyvendinant projektą mokiniai taip pat buvo supažindinti su Tvaraus vystymosi tikslais ir darbotvarke, o galutinis rezultatas – pastatytas miniatiūrinis Barselonos modelis su įdiegtais siūlomais mokinių sprendimais – miesto valdžios prašymu buvo pristatytas Sumanaus miesto konferencijoje.

„sySTEAM“ projektą įgyvendina asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su konsorciumo partneriais iš įvairių šalių: Vilniaus Žemynos gimnazija (Lietuva), „Escola Virolai“ (Ispanija), „Kiviõli I High School” (Estija), „Sihtasutus Omanäolise Kooli Arenduskeskus“ (Estija), „The Catalan Foundation for Research and Innovation“ (Ispanija). Projektas finansuojamas iš Europos sąjungos Erasmus + programos lėšų.

 

Apdovanoti inovatyviausi Lietuvos mokytojai!

Penktadienio vakarą apdovanoti Inovatyviausių mokytojų apdovanojimų laureatai. Renginys Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje organizuotas jau trečius metus.

Apdovanojimuose, kuriuos globoja Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, inovatyviausiais buvo išrinkti 7 sričių mokytojai: pradinių klasių, kalbų, matematikos ir informatikos, biologijos ir chemijos, fizikos, menų ir technologijų, socialinių dalykų. Komisija, rinkdama nugalėtojus, įvertino beveik 200 nominacijų.

Inovatyviausia biologijos, chemijos mokytoja tapo Akmenės gimnazijos pedagogė Laima Zdanavičienė. Inovatyviausio fizikos mokytojo nominaciją pelnė Šiaulių Lieporių gimnazijos mokytojas Remigijus Pozniakovas. Matematikos ir IT srities laureatė – Klaipėdos Vitės progimnazijos mokytoja Jurgita Kupšytė-Karbauskė.

Inovatyviausios gimtosios ir užsienio kalbų mokytojos vardas atiteko Panevėžio rajono Velžio gimnazijos pedagogei Vaida Šiaučiūnei. Pradinio ugdymo kategorijoje inovatyviausia mokytoja tapo Asta Sakalienė iš Panevėžio „Vilties“ progimnazijos, socialinių dalykų kategorijoje laimėtoju išrinktas Vilniaus Taikos progimnazijos mokytojas Algis Bitautas. Inovatyviausias menų ir technologijų mokytojas – Albertas Juškauskas iš Kauno jėzuitų gimnazijos.

Iškilmingoje ceremonijoje taip pat išrinkti Metų neformaliojo švietimo STEAM srityje tiekėjas ir Metų mokyklos vadovas. Pirmuoju tapo Viešoji įstaiga „Robotikos akademija“, tuo metu metų mokyklos vadovės titulas atiteko Vilniaus Barboros Radvilaitės progimnazijos direktorei Ingai Vargalienei.

Kiekvienoje srityje inovatyviausiais tapę mokytojai laimėjo galimybę nuvykti į bet kurią norimą tarptautinę konferenciją švietimo tema užsienyje. Grįžę iš jos jie bus raginami dalintis patirtimi su kitais kolegomis ir plėsti inovatyviausių mokytojų gretas.

 

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“, telkdama pažangiausius verslo, mokslo ir visuomenės atstovus, jau daugiau nei 15 metų prisideda prie žiniomis ir kūrybiškumu grįstos konkurencingos Lietuvos kūrimo. Daugiau informacijos apie iniciatyvą galite rasti tinklalapyje: www.mokytojuapdovanojimai.lt

8 priežastys, kodėl inovacijos ugdyme nepavyksta

Visas pasaulis ieško būdų, kaip pagerinti mokinių pasiekimus, bet tik nedaugeliui tai pavyksta. Visiems tinkančio sprendimo, matyt, nerasime, bet tikrai galime identifikuoti visuomet egzistuojančius dalykus, kurie trukdo pasiekti geresnių rezultatų. Šie veiksniai nėra išimtinai tik švietimui, jie pasireiškia ir kitose srityse. Numatydami ir spręsdami nesėkmės priežastis galime stipriai pagerinti mūsų galimybes. Štai mūsų aštuonetas.

  1. Netinkamas mokyklos pasirengimo pokyčiui įvertinimas

Švietimas yra daugialypis, jame dalyvauja daug suinteresuotųjų šalių ir pokyčiams reikia laiko. Ypatingai svarbu įvertinti ir suprasti kiek mokykla yra pasirengusi įgyvendinti pokyčius. Ir tai tikrai nėra sprendimas, kurį geriausia priimti remiantis vieno žmogaus subjektyviu įsivaizdavimu.

Jums reikia susikurti ar pasiimti kažkokius kriterijus, kurie leistų objektyviau įsivertinti savo galimybes. Tokie kriterijai turėtų apimti žmogiškuosius išteklius, lėšas, reikalingą laiką, turimą infrastruktūrą, patirtį ir pan. Atliekant tokį vertinimą pravartu įtraukti įvairių suinteresuotųjų šalių – mokinių, mokytojų, administracijos, tėvų ar vietos bendruomenės – atstovus.

Atlikus įsivertinimą galima keliauti į kitą etapą – planavimą, kur turima informacija padės išsikelti ne per ambicingus, bet ir ne per paprastus tikslus.

  1. Menkas vadovybės įsitraukimas

Mokyklose, kaip ir kitose organizacijose, sėkmė labai stipriai priklauso nuo vadovybės pasirinktos strategijos. EBPO PISA rezultatai rodo, kad direktoriaus prioritetas mokymosi pasiekimams kiekvienoje klasėje, lyderystė ir kūrybiškai diegiamos naujos ugdymo praktikos lemia gerėjančius mokinių pasiekimus.

Reitingų viršūnėse esančioje Suomijoje taip pat didelis dėmesys yra skiriamas direktorių įsitraukimui į mokymosi rezultatų gerinimą. „Nėra abejonių, kad organizacija gali pasiekti geresnių rezultatų, kai prie to aktyviai prisideda ir vadovybė: galvoja strategiškai, nuolat ieško bendradarbiavimo galimybių, padeda komandai tobulėti. Tas pats galioja ir mokyklose, kur lyderiams yra dar sunkiau ir svarbiau neužsisuki rutininėse veiklose“, – teigia „Žinių ekonomikos forumas“ Tarybos pirmininkas Mindaugas Glodas.

  1. Plano neturėjimas

Neturint strategijos įgyvendinimas yra betikslis, o be įgyvendinimo strategija yra beprasmė. Mokyklos vadovai linkę nuvertinti aiškaus plano, kuriame nurodyt atsakingi asmenys, reikalingi resursai, terminai ir rodikliai, svarbą. Sunku rasti tinkamus žodžius, kurie padėtų nusakyti, kaip tai svarbu. Ši higieninė problema yra bene dažniausia priežastis, kodėl ugdymo inovacijų diegimas mokykloje virsta košmaru. Ir jos tikrai nesunku išvengti!

  1. Sprendimai „iš viršaus į apačią“ dažnesni nei „kuriame drauge“

Geriausios idėjos ateina ne „iš viršaus“, bet iš tų, kurie kasdien dirba su mokiniais: jie juos gerai pažįsta ir visada stengiasi dėl jų. Direktoriaus pareiga yra suburti gerą pedagogų komandą ir leisti jiems atsiskleisti, prisiimti atsakomybę ir patiems priimti sprendimus. Jei ne – galite turėti pačius šauniausius individus mokykloje, bet surištomis rankomis net ir jie nesugebės pagerinti situacijos.

  1. Labai menka arba jokios paramos mokytojams

„Žmonės lemia pokyčius, todėl mes investuojame į juos. Mes auginame savo žmones, remiame jų mokymąsi ir tai leidžia mums būti pranašesniems“, – teigia „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius ir Baltijos regiono viceprezidentas Algimantas Markauskas.

Inovatyvūs pokyčiai griauna nusistovėjusias tvarkas ir bando pakeisti senus įpročius. Tokiose situacijose reikalingas naujas kompetencijų rinkinys, tad gebėjimas rasti tinkamą būdą tam paskatinti gali tapti lemiamu veiksniu įgyvendinant pokytį. Jei dar nesate įtikinti, atsiminkite tokią istoriją: kalbasi du žmonės, vienas sako kitam: „Mes negausime naudos iš šios inovacijos, jei neinvestuosime į tai, kad mūsų žmonės išmoktų ja sėkmingai naudotis!“. Antrasis klausia: „O kas, jei mes investuosime į savo žmones, bet tuomet jie nuspręs išeiti iš įmonės?“, pirmasis atsako: „O kas, jeigu mes į juos neinvestuosime, bet jie nuspręs pasilikti?“

  1. Sistema neskatina naujos elgsenos

Svarbu mokyklos bendruomenėje visiems sutarti dėl esminio siekiamo tikslo, bet ne ką mažiau svarbu įgyvendinti šiuos sutarimus.

Mes kalbame apie skirtingų dalykų integraciją, bet mūsų ugdymo planas tam nepritaikytas. Mes kalbame apie bendradarbiavimą, bet niekada neskiriame laiko, kad tai išmoktume daryti efektyviai. Mes kalbame apie bendrųjų kompetencijų ugdymą, bet nuolat vertiname tik žinias.

„Gauni tai, ką vertini“ veikia labiau nei atrodo, tad turite sugebėti teisingai sudėlioti paskatas ir vertinti tokią elgseną, kuri padeda siekti užsibrėžtų tikslų.

  1. Per daug dėmesio „naujovėms“

Tai, kas nauja, ne visuomet geriausia. Per didelis dėmesys „naujumui“ gali nukreipti dėmesį nuo to, kas iš tikrųjų svarbu – mokymosi proceso ir mokinių patirčių gerinimo. Svarbu nepamiršti, kad inovacija, visų svarbiausia, yra ne apie „nauja“, bet apie „verte“. Perkelkite savo dėmesį nuo to, kas nauja, prie to, kas kuria didžiausią pridėtinę vertę.

  1. Požiūris, kad sėkmė turi ateiti tuoj pat

Mes dažnai girdime sėkmės istorijas, kurios nutinka netikėtai, lyg žaibas iš giedro dangaus. Mes matome daug žmonių, kurie po vienos inovatyvios idėjos ar sprendimo tampa tarptautinėmis žvaigždėmis, naujaisiais „nėra nieko neįmanomo“ pranašais, milijonieriais. Bet tai tik dalis istorijos. Dažnai mes praleidžiame, o ir žiniasklaida apie tai kalba neužtektinai, kiek daug sunkaus darbo buvo įdėta, kiek kartų nepavyko, kol pagaliau, tas vienintelis sprendimas buvo sukurtas.

Nėra greito kelio į sėkmę. O jei ir būtų, tai vis vien jis būtų sausakimšas. Diegti inovacijas reiškia įsileisti mokymosi ir nuolatinio tobulinimo kultūrą kiekvienam bendruomenės nariui ir kiekvienam diegiamam sprendimui.

 

Atsakymus ir sprendimus į šiuos 8 iššūkius turite rasti patys, bet visuomet smagu gauti pagalbos (ypač, kai ji nemokama)! Mes turime kaip tik tai, ko reikia kelionės pradžiai. Užsukite ir sužinokite daugiau: http://steamedu.eu/.

„sySTEAM“ projektą įgyvendina asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su konsorciumo partneriais iš įvairių šalių: Vilniaus Žemynos gimnazija (Lietuva), „Escola Virolai“ (Ispanija), „Kiviõli I High School” (Estija), „Sihtasutus Omanäolise Kooli Arenduskeskus“ (Estija), „The Catalan Foundation for Research and Innovation“ (Ispanija). Projektas finansuojamas iš Europos sąjungos Erasmus + programos lėšų.