fbpx


Posts Tagged ‘Varanauskas’

Įmonės kviečiamos dalyvauti atsinaujinusiuose „Žinių ekonomikos įmonės 2016” rinkimuose

ziniu ekonomikos imones

Inovatyvios Lietuvos įmonės bei inovacijų politikos plėtrai nusipelnę asmenys kviečiami dalyvauti „Žinių ekonomikos įmonės 2016“ apdovanojimuose. Šios iniciatyvos tikslas pagerbti pažangiausius ir inovatyviausius Lietuvos verslus ar nusipelniusius asmenis, paskatinti jaunas, sėkmingai veikiančias aukštųjų technologijų sektoriaus įmones. Apdovanojimus teiks renginį globojanti Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pasak Rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ generalinio direktoriaus, „Žinių ekonomikos forumo“ tarybos pirmininko Mindaugo Glodo, apdovanojimas yra didelis pripažinimas kiekvienai įmonei. „13 kartą organizuojami apdovanojimai per šį laiką užsitarnavo gerą vardą. Griežti atrankos kriterijai ir gausi ekspertų komisija užtikrina, kad apdovanojimus gautų labiausiai to nusipelniusios įmonės, todėl įmonių vadovai šį apdovanojimą vertina kaip jų veiklos ir pastangų pripažinimą“, – teigia M. Glodas.

Dalyvauti „Žinių ekonomikos įmonės“ apdovanojimų atrankoje yra kviečiamos įmonės, kurios pridėtinę vertę kuria panaudodamos žinias, bendradarbiauja su mokslo institucijomis, yra technologiškai pažangios ir inovatyvios, vadovaujasi socialinės atsakomybės principais. Nominacijai „Rizikos kapitalo investicija“ taikomas ir rizikos kapitalo pritraukimo kriterijus.

Žinių ekonomikos forumo direktorius Arminas Varanauskas džiaugiasi, kad „Žinių ekonomikos įmonės“ apdovanojimai nestovi vietoje ir kasmet atsinaujina. „Praeitais metais papildėme apdovanojimus „Inovacijų švyturio“ nominacija, ji išlieka ir toliau. Na, o šiemet toliau plečiame bendradarbiavimą: įsteigta nominacija, skirta rizikos kapitalo pritraukusiai, žinioms imliai įmonei ir taip pat „Verslo žinių“ publikos nominaciją, dėl kurios varžysis jaunosios įmonės Pasipildė ir mūsų partnerių sąrašas – šiemet prie jų prisidėjo UAB MGF „Šviesos konversija“, – apdovanojimų pokyčius pristatinėjo A. Varanauskas.

Apie nominacijas

„Žinių ekonomikos įmonės“ nugalėtojais taps pažangiausios įmonės iš trijų skirtingų sričių: aukštųjų technologijų, tradicinės pramonės bei paslaugų sektoriaus.

„Sėkmingiausios jaunos aukštųjų technologijų įmonės“ apdovanojimo nugalėtojui bus įteikiamas 3 000 EUR piniginis prizas, siekiant paskatinti jaunas aukštųjų technologijų įmones.

„Inovacijų švyturio“ nominacijos laimėtojui bus skirtas 1 000 EUR piniginis prizas. Jį gaus asmuo, kuris savo asmenine iniciatyva, patarimais, pagalba ir kitais veiksmais prisideda prie Lietuvos inovacijų ekosistemos tobulinimo. „Inovacijų švyturio“ ir „Sėkmingiausios jaunos aukštųjų technologijų įmonės“ steigėjos UAB „EKSMA“ ir UAB MGF „Šviesos konversija“.

Siekiant didinti supratimą apie rizikos kapitalą, per pastaruosius metus rizikos kapitalo prisitraukusiai, žinioms imliai įmonei bus suteikta „Rizikos kapitalo investicijos“ nominacija, kurią įsteigė Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija.

Portalo „Verslo žinios“ skaitytojai išrinks įmonę, kuriai atiteks „Verslo žinių“ publikos nominacija.

Teikti kandidatūras kviečiame čia:

„Žinių ekonomikos įmonės 2016“ anketa

„Sėkmingiausia jauna aukštųjų technologijų įmonė 2016“ anketa

„Inovacijų švyturys 2016“ anketa

„Rizikos kapitalo investicija 2016“ anketa

„Žinių ekonomikos įmonės“ apdovanojimus organizuoja asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „EKSMA“, UAB MGF „Šviesos konversija“ ir dienraščiu „Verslo žinios“. Apdovanojimų rėmėjai UAB „Ruptela“. Apdovanojimų draugai AB „Amilina“, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija.

Daugiau informacijos rasite: http://zei.zef.lt/

Asmuo kontaktams:

Projekto vadovė

Gintarė Vaikšnoraitė, gintare@zef.lt, 86 27 40 507.

Silpniausia švietimo politikos grandis – įgyvendinimas

Arminas_zef

Lietuvos rezultatai buvo įtraukti į bene svarbiausią EBPO švietimo srities leidinį „Education at a Glance 2016“ (liet. „Žvilgsnis į švietimą“). Praeitą savaitę vyko pasaulinis šio leidinio pristatymas ir ta proga Švietimo ir mokslo ministerijoje surengtas Lietuvos duomenų aptarimas.

Šiame svarbiame renginyje, nors buvo kviestos visos, sugebėjo savo atstovus atsiųsti vos trys partijos. Suprantama, rinkiminis laikotarpis ir rasti galimybių sudalyvauti renginyje nėra lengva, bet juk čia ne eilinis „žvilgsnis į švietimą“… Žiniasklaida ypatingo dėmesio šio tyrimo duomenų pristatymui taip pat neskyrė, rodos, lyg nieko ir neįvyko.

3 „geros naujienos“ ir iššūkiai

Pirmoje renginio dalyje EBPO ekspertas Thomas Weko trumpai pristatė pagrindines išvadas, kurias, remdamasis ir kitų tyrimų rezultatais papildė ŠMM strateginių programų skyriaus vedėjas Ričardas Ališauskas. Kaip ir dera mandagiam svečiui, Thomas pradžioje įvardino 3 mūsų švietimo sistemos stiprybes, kuriomis galime džiaugtis:

  1. didelė vaikų įtrauktis į ankstyvąjį ugdymą ;
  2. didelis procentas žmonių, turinčių bent vidurinį išsilavinimą;
  3. ir kaip visada – didelė aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių dalis.

Geros, nors ne visai naujienos, bet visuomet svarbu dar kartą išgirsti patvirtinimą. Dėl dalies šių „gerovių“ Lietuvoje vis dar vyksta aršios diskusijos, ypač aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų skaičiaus. Valstybei naudinga turėti daug išsilavinusių piliečių, bet išsilavinusių realiai, o ne „ant popieriaus“. Galvodami apie aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičių, turime nepamiršti, jog to, ką daro dalis aukštųjų mokyklų, aukštuoju mokslu liežuvis neapsiverčia vadinti.

Po gerų naujienų perėjome prie finansavimo klausimų, kur esame stipriai atsilikę nuo EBPO šalių vidurkio. Atsiliekame pagal švietimui skiriamų lėšų kiekį nuo BVP (ir dar nemažą dalį vėjais paleidžiame), vienam mokiniui (tiek pradiniame, tiek viduriniame, tiek aukštajame moksle, tiek imant visų vidurkį) tenkanti pinigų suma, lyginant su vidurkiu, yra mažesnė daugiau nei 1.5 karto.

Vėliau vykusioje ekspertų diskusijoje T. Weko pateikė daugiau analizės rezultatų bei paminėjo EBPO matomus didžiausius iššūkius Lietuvos švietimo sistemai. Tik keli jų:

  1. mokinių rezultatai (remiantis PISA) atsilieka nuo EBPO šalių vidurkio, o taip pat ir nuo visų kaimyninių valstybių;
  2. mokyklos esmė vis dar išlieka pasiruošimas egzaminams, o ne realių kompetencijų įgijimas;
  3. suaugusiems trūksta gebėjimo spręsti problemas (remiantis PIAAC);
  4. aukštas mokytojų amžiaus vidurkis (41 proc. Lietuvos mokytojų vyresni nei 50 m. EBPO šalių vidurkis – 30 proc.);
  5. tarptautiškumo trūkumas Lietuvos aukštajame moksle.

Ką galima daryti?

Variantų yra įvairių, tikslas gali būti pasiekiamas skirtingais keliais. Svarbiausia, galvojant apie priemones remtis duomenimis ir nustoti išradinėti dviračius (EBPO ataskaita stipriai prisideda prie abiejų). Kai paklausiau Thomo, į kurias valstybes mums derėtų žiūrėti ir siekti perimti gerąsias patirtis, atsakymas buvo paprastas (ne, ne Suomija) – Estija ir Lenkija. Tiek kultūriškai, tiek probleminiu kontekstu panašios į Lietuvą valstybės, kurios per pastaruosius metus savo švietime padarė didžiulius proveržius.

Savo ruožtu, pasidalinsiu keliais siūlymais, kurie galėtų prisidėti prie Lietuvos švietimo sistemos gerinimo:

  1. Nuosekliai daryti mokyklas savarankiškesnes. Visų pirma, daugelis pažangių valstybių (įskaitant ir tą pačią Suomiją) suteikia gerokai daugiau laisvės pačioms mokykloms. Nereikia imti ir dabar visiems tai padaryti, tačiau palaipsniui, suteikiant daugiau laisvės priimti finansinius, personalo, ugdymo turinio sprendimus mokykloms, demonstruojančioms gerus rezultatus mes pagaliau įgalintume pačią pedagoginę bendruomenę.
  1. Mokykloms turi vadovauti tinkami asmenys. Verslas žino, koks svarbus kiekvienai organizacijai yra vadovas, o štai švietime, kartais tai pamirštama. Nors įvairūs tyrimai rodo, kad nuo mokyklos vadovo gali priklausyti net 40 proc. mokinių pažangos. Atrenkant mokyklos vadovus turi dalyvauti ir tėvai, ir mokiniai ir socialiniai partneriai, o vadovų atestacija turi vykti vertinant vadovo darbą jo darbo vietoje.
  1. Atnaujinti švietimo kokybės užtikrinimo sistemą. Lietuvoje bendrojo ugdymo įstaigų išorinis vertinimas įteisintas 2007 m. iki dabar mes sugebėjome įvertinti vos kiek daugiau nei 40 proc. mokyklų (vokiečiai per 7 metų laikotarpį įvertino 100 proc….).
  1. XXI a. reikalingų kompetencijų ugdymas. Tam, kad vaikai būtų ugdomi šių kompetencijų, pirmiausia, reikia užtikrinti, kad jas turėtų patys mokytojai. ŠMM šiuo metu kaip tik rengia vidutinės trukmės ir ilgalaikius kvalifikacijos kėlimo prioritetus, tad tai gali tapti pirmu realiu žingsniu sprendžiant šią problemą. Bet, žinoma, kol nebus iš esmės reformuota pedagogų rengimo sistema („didžiausia beprotybė yra nuolat darant tą patį tikėtis kitokių rezultatų“), tol vargu ar sulauksime proveržio.
  1. Aukštųjų mokyklų tinklo konsolidacija. Mes esame per maži ir per daug išsibarstę, kad būtume įdomūs ir konkurencingi. Turime sutelkti savo mokslinį potencialą, nes tik tuomet galėsime tikėtis proveržio.

Įgyvendinimas, įgyvendinimas ir dar kartą įgyvendinimas

Lietuvos švietimo ekspertai, dalyvavę diskusijoje vardino, jog daugiausiai problemų švietime turime, nes nesame įsivardiję aiškios švietimo vizijos. Sutinku su šia pozicija tik iš dalies, nes jei iš tiesų norėtume matyti bendrą švietimo tikslą, tai jį ir matytume. Jis yra užkoduotas ir Lietuvos pažangos strategijoje 2030 (be švietimo ten išvis nė iš vietos), ir Valstybinėje švietimo strategijoje mes galime jį nujausti, o jei ir dar trūksta – tai galima pasižiūrėti į Geros mokyklos koncepciją.

Tarptautiniai ekspertai dažnai giria Lietuvos strateginius dokumentus ir labai dažnai siūlo daugiau dėmesio skirti politikos įgyvendinimui. Neabejotinai, čia turime būtent šį atvejį. Susitarti dėl galutinio tikslo reikia, bet jei mes nepradėsime įgyvendinti visų savo strateginių susitarimų, tai prieš kitus rinkimus bandysime susitarti iš naujo. Mūsų dokumentuose numatytas integruojantis skirtingus dalykus ugdymas (bet bendrosios dalykų programos tam nepritaikytos, mokytojai nemokomi to daryti) ir individualizuotas mokymas bei pažangos vertinimas (bet ir vėl per mažai žmonių, tai geba daryti) ir t.t.

Tad kol mūsų siekiai nebus apibrėžti laike ir neturės konkrečių rodiklių, kol nuolat nematuosime savo pažangos ir priimdami sprendimus nesiremsime duomenimis, tol nei vizija, nei narystė EBPO, nei naujas ministras nepadės.

Mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė“ dalyvauja ir ŽEF nariai

Erdvelaivis-ZemeRugsėjo 8–17 dienomis vyks tryliktasis mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“, kurio metu moksleiviai galės susipažinti tiek su teorinių žinių pritaikymo praktikoje galimybėmis, tiek su mokslo ir technologijų taikymo versle perspektyvomis. Prie šių metų festivalio programos ir vėl gausiai jungiasi Žinių ekonomikos forumo nariai, siekdami prisidėti prie moksleivių ugdymo bei tobulėjimo.

ŽEF nariai Mykolo Romerio universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus kolegija ir Vilniaus universitetas moksleiviams siūlys daugybę įvairių paskaitų, edukacinių programų, kurių metų bus pasakojama apie karjeros pasirinkimą, verslo ir mokslo partnerystę, mokslinius laimėjimus ir jų praktikinę naudą. Bus galima apsilankyti įmonėje „Ekspla“, kuriančioje ir parduodančioje naujos kartos femtosekundinius skaidulinius lazerius, o apie molekulinius instrumentus šiuolaikiniam mokslui bus galima sužinoti biotechnologijų įmonėje „Thermo Fisher Scientific Baltics“. Ekskursija organizuojama ir ŽEF Tarybos nario Arnoldo Šileikos vadovaujamoje įmonėje „Vakarų laivų gamykla“, kurios metu bus papasakota apie Klaipėdos jūrų uosto veiklą, plėtros projektus ir perspektyvas. ŽEF Tarybos nario Vytauto Jokužio vadovaujamoje įmonėje „Elinta“ bus galima susipažinti su sudėtingomis automatizuoto valdymo sistemomis, atliekančiomis gamybos robotizavimo darbus, o ŽEF direktorius Arminas Varanauskas ves paskaitą apie dabarties ir ateities technologijas, jų įtaką gyvenimui ir švietimui.

Moksleiviai įvairių veiklų ir ekskursijų į įmones metu galės pasitikrinti savo verslumo gebėjimus, apsilankyti įvairiose aukštųjų technologijų kompanijose, verslo įmonėse, sužinoti apie perspektyvias profesijas, kas padės ateityje pasirinkti savo studijų kryptį ar pasukti inovacijų kūrimo linkme. Tai puiki proga jaunimui sužinoti, kaip mokslo tyrimai virsta rinkoje parduodamais gaminiais.

Plačiau apie renginį: http://www.mokslofestivalis.eu/verslumo-pamokos-mokslo-festivalyje-nuo-biotechnologiju-iki-teatro/