fbpx


Posts Tagged ‘ŽEF’

Antrą kartą Lietuvoje – Inovatyviausių mokytojų apdovanojimai

Netylant diskusijoms dėl bendrojo ugdymo reformų Lietuvoje su pozityvia jėga antrus metus iš eilės asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ su partneriais UAB „Šviesa“ organizuoja Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2017. Atsinaujinusios ir didelio verslo, valdžios ir švietimo bendruomenės dėmesio susilaukusios iniciatyvos tikslas − skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvos visuomenei ir jiems padėkoti. Šiemet renginio globėju tapo LR Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Premjero teigimu, ši pozityvi iniciatyva yra labai reikalinga ir sveikintina: „Mes per dažnai kalbame apie problemas švietime, ir per retai pasidžiaugiame laimėjimais. O jų tikrai turime. Turime mokytojų, kurie dirba taip inovatyviai, kad į jų pamokas norisi grįžti ir baigus mokyklą, ir mokyklų vadovų, į kurių įstaigas norisi vežti ekskursijas. Norėtųsi turėti kiek įmanoma daugiau progų juos sveikinti ir tokie apdovanojimai yra reta, bet labai reikalinga galimybė tai padaryti“, − sakė premjeras S.Skvernelis.

Tai, kad Lietuvoje puikių mokytojų netrūksta rodo ir 2016 m. organizuoti apdovanojimai. Per pusantro mėnesio buvo surinkta 223 mokytojų bei direktorių anketų, iš kurių komisija išrinko kiekvienos nominacijos nugalėtoją. Šiemet kiekvienos nominacijos nugalėtojo vėl laukia kelionė į pasirinkta konferenciją. Toliau tęsiama iniciatyva pasipildė viena pradinio ugdymo mokytojo nominacija, kuri, pasak Žinių ekonomikos forumo tarybos pirmininko, Nextury Ventures generalinio direktoriaus Mindaugo Glodo, kilo iš pačios švietimo bendruomenės poreikio įvertinti mokytojus.

Mindaugas Glodas teigia, kad renkant inovatyviausius mokytojus vėl bus kreipiamas dėmesys į jų pedagoginį profesionalumą, naudojamus ugdymo metodus bei dalijimąsi žiniomis su kolegomis. „Taip pat bus kreipiamas dėmesys į pedagoginę lyderystę, t. y. mokytojo dalyvavimą papildomose veiklose kaip, pavyzdžiui, papildomą darbą su moksleiviais, įvairių švietimo iniciatyvų įgyvendinimą. Šiuolaikinis pedagogas dabar nesuvokiamas ir be XXI a. būtinų kompetencijų – nuolatinio tobulėjimo ir technologijų naudojimo ugdymo procese, tad bus vertinamas ir šis aspektas“, − teigė M. Glodas.

Šiuose apdovanojimuose „Inovatyviausio mokytojo“ vardas bus suteikiamas 7 pagrindinėse nominacijose. Taip pat, bus teikiamos ir  3 papildomos nominacijos, skirtos metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei 15min.lt skaitytojų išrinktam mokytojui. Nugalėtojai paaiškės iškilmingų apdovanojimų metu, kurie vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje 2017 m. lapkričio 21 d.

Aplikuoti ar nominuoti kandidatus kviečiame čia: www.mokytojuapdovanojimai.lt/aplikuok

MTEPI klausimais konsultuos ŽEF bendruomenės nariai

2017 m. liepos mėn. buvo patvirtinta nauja LR Vyriausybės Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) strateginės tarybos bei jos patariamosios ekspertų darbo grupės sudėtis. Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ į strateginę tarybą delegavo ŽEF tarybos pirmininką Mindaugą Glodą.

ŽEF taip pat teikė siūlymus tarybos patariamajai ekspertų grupės sudėčiai, į kurių daugelį buvo atsižvelgta. Tarp jų ŽEF siūlytas akcinės bendrovės „Amilina“ valdybos pirmininkas Danas Tvarijonavičius bei ŽEF Tarybos nariai: Lietuvos robotikos asociacijos direktorius Dr. Edgaras Leichteris, Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius Dr. Algimantas Markauskas bei AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius Arnoldas Šileika. Ekspertų grupėje dirbs ir kiti „Žinių ekonomikos forumo“ narių atstovai iš Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto, Mykolo Romerio universiteto bei Fizinių ir technologijos mokslų centro.

Primename, kad MTEPI taryba funkcionuoja kaip Vyriausybės komisija. Joje aptariami su mokslo, technologijų ir inovacijų plėtra susiję klausimai.

Mokyklų direktoriams mentoriaus žymūs verslo vadovai

Projektas „Verslo mentorystė mokykloms“, tai asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ vykdoma mentorystės programa mokyklų direktoriams. Inicijuojant pokyčius mokykloje ar siekiant proveržio pravartu turėti galimybę pasitarti su didelę vadybinę patirtį turinčiais žmonėmis. Būtent verslo atstovai – mentoriai, dirbdami kartu su mokyklų direktoriais jiems padės įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, pasidalins savo sukaupta patirtimi.

„Švietime, kaip ir versle, svarbiausia yra vadovo komandos lyderystė, nuo kurios priklauso visos organizacijos rezultatai“, − mano UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius Algimantas Markauskas. Jis jau yra Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorės Rūtos Krasauskienės mentorius. Rūta džiaugiasi, kad įgyta patirtis ir žinios jau atnešė rezultatų. „Susipažinome su LEAN valdymo sistemos praktiniu taikymu, o tai leido išsigryninti svarbiausius dalykus, kuriuos turėtume ir galėtume taikyti savo praktikoje. Kartais smulkmenos sujaukia darbotvarkę – dabar man aišku, kad svarbu netgi tai, kas guli ant tavo darbo stalo. Be jokios abejonės ši patirtis – tai iššūkis mums visiems, bet kartu ir galimybė tobulėti ir mokytis“, − teigia ji.

Kęstutis Jasiūnas

Kęstutis Jasiūnas

Projektui įgaunant pagreitį prie mentorių komandos prisijungė dar du puikiai žinomi verslo vadovai − vienos iš didžiausių Lietuvoje lazerių kūrimo ir gamybos įmonių UAB „EKSPLA“ generalinis direktorius Kęstutis Jasiūnas ir vienos didžiausių energetikos įmonių grupių Baltijos šalyse UAB „Lietuvos energija“, valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Dalius Misiūnas.

K. Jasiūnas prie šio projekto nusprendė prisidėti, nes mano, kad Lietuvos gerovę gali sukurti tik iniciatyviai ir inovatyviai mąstantys žmonės. „Tai savybės, kurios formuojasi mokyklos suole. Deja, šiandien ne visų klasių ar mokyklų aplinka prisideda prie šių savybių puoselėjimo. Ir dažniausiai tam reikia labai nedaug − tik patarti, pamokyti ar parodyti gerus pavyzdžius“, − teigia jis.

Dalius Misiūnas

Dalius Misiūnas

Prie projekto prisidėjęs D. Misiūnas taip pat mano, kad mokykla yra asmenybės formavimosi pagrindas, kuriam reikia skirti atitinkamą dėmesį. „Lietuvos ateičiai šiuo metu pati svarbiausia sritis yra švietimas. Būtent mokykla turi labai didelę įtaką asmenybės formavimuisi. Todėl būtina, jog lyderystė ir inovacijos prasidėtų dar mokykloje“, − mano D. Misiūnas.

Mentorystės projekto privalumas yra lankstumas, kuris remiasi abipusiu sutarimu tarp mentoriaus ir mokyklos direktoriaus. Jie kartu rengs konkrečių darbų planą, aptars planuojamas veiklas, susitars dėl konkretaus mentorystės formato bei tolimesnių veiklų. Tai pagalba direktoriui identifikuoti problemines sritis ar pritaikyti verslo vadovų taikomas praktikas savo mokykloje. Dalyvauti šiame projekte kviečiami mokyklų direktoriai, norintys konsultuotis su aukščiausio lygio vadovais.

EBPO ataskaita apie Lietuvos ekonomiką

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė apklausos ataskaitą apie Lietuvos ekonomiką (angl. OECD Economic Surveys LITHUANIA). Tai pirmasis tokio pobūdžio ekonomikos vertinimas Lietuvoje.

  • Verslo sektoriuje trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Rekomenduojama didinti mokymus darbo vietoje ir bendradarbiavimą su darbdaviais švietimo sistemoje, ypač profesinio mokymo ir darbuotojų mokymų programų srityse.
  • Reguliacinės taisyklės verslui yra draugiškos, tačiau Lietuvos įmonių inovacijų intensyvumas yra žemas, o tam tikroms didelio našumo įmonėms yra sunku gauti finansavimą. Rekomenduojama skatinti naujas verslo finansavimo formas ir užtikrinti, kad inovacijų politika remia jaunas inovatyvias įmones.
  • Didelė atlyginimų nelygybė, mažas žemos kvalifikacijos darbuotojų įsidarbinamumas bei mažas pasitenkinimas darbu mažina darbuotojų gerovę ir prisideda prie didesnės emigracijos. Rekomenduojama gerinti socialinę įtrauktį suteikiant menkai apmokestinamiems darbams privilegijų darbe ir didinti darbuotojų galimybes mokytis visą gyvenimą.
  • Didelė emigrantų dalis Lietuvoje yra moterys, jauni ir turintys išsilavinimą asmenys.
  • Turėtų būti mažinama barjerai investavimui, kurie trukdo Lietuvos įmonėms augti. Kartais įdarbinti ne Europos sąjungos pilietį gali užtrukti ne vieną mėnesį. Tai Lietuvai gali būti žalinga, turint omenyje, kad vietinė darbo jėga neatitinka darbo rinkos poreikių (Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso 2015 duomenimis, 40 proc. respondentų teigė, kad kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas yra problema). Tai lyginant su kitomis šalimis yra problema.
  • Tyrėjų, dirbančių verslo sektoriuje, yra nedaug lyginant su kitomis Baltijos šalimis. Tai apsunkina administracinė našta samdant užsienio specialistus. Silpnos verslo kuriamos inovacijos gali būti dar vienas faktorius, pastaruoju metu lemiantis protų nutekėjimą Lietuvoje.
  • Verslo investavimas į R&D (tyrimus ir jų vystymą) yra žemas nepaisant dosnių R&D mokestinių lengvatų. Dažniausiai įmonės nežino apie tokias lengvatas arba nėra tikri, ar jie gali jomis pasinaudoti.
  • 2014 m. Lietuvoje 53 proc. 30-34 m. asmenų buvo įgiję aukštąjį išsilavinimą (ES − 38 proc.). Nepaisant to, įmonės signalizuoja apie absolventų techninių įgūdžių neatitikimą kaip pagrindinį veiksnį dėl darbo jėgos trūkumo. Tai rodo du dalykus: absolventai neįgyja studijuodami reikiamų įgūdžių ir kad mokymosi visą gyvenimą rodiklis yra žemas. Įmonės pabrėžia darbu grindžiamo mokymosi būtinybę, kur būtų įgyjama praktinių įgūdžių. Lietuvos Vyriausybe prioritetizavo profesinio mokymo ir lavinimo sistemos reformą, kuri orientuota į bendrojo lavinimo mokyklas. Papildomos priemonės, kurios paskatintų verslą įsitraukti į mokymų procesą plėtojant profesinį mokymą taip pat turi būti apmąstytos.
  • Aukštojo mokslo sistema taip pat patiria sunkumų: Lietuvoje 14 valstybinių universitetų ir dar 13 kolegijų. Tokiai šaliai kaip Lietuva, tai per didelis skaičius. Daugiau naudos būtų iš institucijų specializavimosi kurioje nors srityje.
  • Vidurinio ugdymo mokyklose mokinių testų rezultatai yra žemi (ypač matematikos ir skaitymo srityje). Rekomenduojama pritraukti geresnius mokymosi rezultatus pasiekusius jaunuolius siekti mokytojo karjeros mokant jiems didesnius atlyginimus ir investuojant į profesinį mokytojų tobulėjimą.
  • Dalyvavimas ikimokykliniame ugdyme yra žemas, ypač vaikų iš kaimo vietovių. Tai gali daryti įtaką žemiems mokinių pasiekimams.
  • 1/3 EBPO šalių, kurių mokinių pasiekimai yra žemi, galima paaiškinti žemomis mokytojų algomis.
  • Mokytojų profesiniam tobulėjimui galima būtų vykdyti mentorystės programas ar stebint vyresnių pedagogų darbą.
  • Išorinis mokyklų vertinimas mokyklose turėtų būti atliekamas dažniau.
  • Mokyklos turi palyginti aukštą autonomijos lygį priimant sprendimus apie algas, naujų žmonių įdarbinimą, biudžeto skirstymą.
  • Mokyklose dirba dauguma vyresnio amžiaus mokytojų, dėl to Lietuvos Vyriausybė ėmėsi mokyklų konsolidacijos. Taip pat mokytojų-mokinių santykis žemas, lyginant su kitomis EBPO šalimis. Konsolidacija galėtų padėti sutaupyti ir pagerinti mokymo programos įgyvendinimą ir geriau atliepti mokymo standartus, tačiau visa tai būtina derinti su kitomis priemonėmis, kaip tinkamos transporto sistemos užtikrinimas, ypač kaimo vietovėse gyvenantiems mokiniams.

Su pilna ataskaita galite susipažinti čia: https://www.oecd.org/eco/surveys/Lithuania-2016-overview.pdf

M. Glodas: Aukštajame moksle vyksta tai, ko seniai laukėme

ŽEF Tarybos pirmininkas M. Glodas

Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ (ŽEF) Tarybos pirmininkas Mindaugas Glodas išreiškia palaikymą 4 Lietuvos universitetų – VU, KTU, VGTU ir LSMU – iniciatyvai, rodančiai, jog akademinėje bendruomenėje susikaupė kritinė masė suprantančių, kad pokyčiai kokybės link – būtini.

„Žinių ekonomikos forumas jau daugiau nei dešimtmetį kalba apie nepatenkinamą aukštojo mokslo padėtį Lietuvoje. Tarptautinis universitetų konkurencingumas yra menkas, išbarstyti valstybės ištekliai neleidžia į Lietuvą susigrąžinti tėvynainių, baigusių studijas prestižinėse užsienio aukštosiose mokyklose, nekalbant apie tarptautinio lygio mokslininkus. Pertvarka yra būtina ne tik dėl švietimo sistemos savaime, bet taip pat siekiant didinti ir visos valstybės konkurencingumą. Juk modernus, į ateitį orientuotas švietimas yra esminė prielaida stiprinant ekonomiką. Džiaugiuosi, jog akademinėje bendruomenėje atsiranda lyderystė ir siekis spręsti šiuos klausimus“, – teigia M. Glodas.

Asociacijos Tarybos pirmininko nuomone, į Universitetų pažangos konferencijos steigimą deramą dėmesį turėtų atkreipti ir valdžios pareigūnai. Realių reformų įgyvendinti nepavyks, jei valstybė neturės aiškios vizijos ir politikos. Pridurdamas M. Glodas teigia, kad sveikina Vyriausybės bei Švietimo ir mokslo ministerijos sausio pradžioje pristatytą aukštojo mokslo tinklo pertvarkos planą, bet ragina ties tuo nesustoti.

„Puiku, jog valstybė drįso garsiai įvardinti akis badančias problemas. Tikiuosi, jog ir ši iniciatyva sulauks teigiamos valdžios reakcijos. Šie 4 universitetai ketina kelti priėmimo kartelę ir tai labai sveikintinas žingsnis, bet jie patys negali pakeisti aukštojo mokslo finansavimo sistemos. Labai daug kas priklausys nuo to, ar naujoji valdančioji koalicija išdrįs atsisakyti finansavimo, orientuoto į išgyvenimą, ir pereiti prie finansavimo, grįsto rodomais rezultatais. Finansavimo, orientuoto į kokybę ir Lietuvos aukštojo mokslo konkurencingumo didinimą“, – sakė ŽEF Tarybos pirmininkas M. Glodas.