fbpx


Posts Tagged ‘Žinių ekonomikos įmonės apdovanojimai’

Ūkio bei švietimo ir mokslo ministrai apdovanojo Žinių ekonomikos įmones

Žinių ekonomikos įmonės 2017 nugalėtojai

Žinių ekonomikos įmonės 2017 nugalėtojai

Šiandien paskelbtos pažangiausios „Žinių ekonomikos įmonės 2017“ keturiose skirtingose kategorijose – aukštųjų technologijų, paslaugų sektoriaus, tradicinės pramonės bei pažangiausių jaunų aukštųjų technologijų. Jas apdovanojo Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius bei Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.  Kartu su įmonėmis buvo pasveikintas ir šių metų Inovacijų švyturys, asmuo, savo asmeninėmis pastangomis labiausiai prisidėjęs prie inovacijų ekosistemos plėtros.

„Žinių ekonomikos įmonės“ apdovanojimų renginys yra seniausias tokio pobūdžio apdovanojimų renginys vidurio ir rytų Europoje, pradėtas prieš 14 metų. Per šį laiką buvo apdovanota daugiau nei 50 Lietuvą, kaip pažangią ir inovatyvią valstybę garsinančių įmonių bei asmenų.

„Apdovanotos įmonės ir asmenys – geriausias įrodymas, jog Lietuvoje gali gimti aukščiausio lygio inovacijos, sėkmingai konkuruojančios globaliame pasaulyje“, – teigė „Žinių ekonomikos forumo“ Tarybos pirmininkas, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ generalinis direktorius Mindaugas Glodas. Anot jo, šie apdovanojimai yra lyg priminimas, kad žinioms imlus ir aukštą pridėtinę vertę kuriantis verslas yra pagrindas tvariam ir ilgalaikiam valstybės vystymuisi. Džiaugdamasis gerėjančia padėtimi, jis skatino neatsipalaiduoti: „nepaisant įvairių pasiekimų ir gerėjančių šalies rodiklių – sustoti nevalia. Ir toliau dideles pastangas turime dėti gerindami verslo aplinką, keldami švietimo kokybę, nes kitos valstybės taip pat nesnaudžia“.

Už netradicinį požiūrį ir pasiektą proveržį kuriant unikalius sprendimus, pažangiausia aukštųjų technologijų sektoriaus įmone buvo apdovanota UAB „Elgama sistemos“. UAB Elgama sistemos – lietuviško kapitalo įmonė – jau 23 metus kurianti ir tiekianti įvairioms rinkoms išmaniųjų duomenų nuskaitymo sistemų aparatinę ir programinę įrangą.

Už mokslu grįstą aukštos pridėtinės vertės paslaugų teikimą ir tarptautiškumo puoselėjimą pažangiausia paslaugų sektoriaus įmone pripažinta UAB „Wix.com“. Internetinių puslapių kūrimo platforma, leidžianti žmogui neturinčiam programavimo žinių susikurti verslo valdymo instrumentą. Šia platfoma naudojasi jau daugiau nei 110 milijonų vartotojų visame pasaulyje.

Už tikslingą išteklių optimizavimą ir modernios krypties pasirinkimą tradicinėje pramonėje apdovanojama pažangiausia tradicinės pramonės įmonė − UAB „Biržų duona“. Įmonėje šalyje veikianti nuo 1953 m. kurianti įvairius technologinius sprendimus duonos kepimui. Originalus gaminys – viso grūdo ruginė duona be pridėtinio cukraus ir pridėtinių mielių.

Už sparčią plėtrą ir galimybę klientams įgyvendinti idėjas greitai, įrodant, kad nieko nėra nepasiekiamo „Sėkmingiausia jauna aukštųjų technologijų įmonė 2017″  apdovanojama − UAB „Optogama“. Įmonė kuria ir projektuoja unikalius itin kompaktiškus akiai saugaus spektrinio diapazono lazerius, taip pat kuria ir gamina kitus lazerius, lazerinius ir optinius prietaisus lazerinio medžiagų apdirbimo, analitiniams bei medicininiams taikymams.

„Inovacijų švyturys” – už motyvaciją veikti Lietuvos labui, bendradarbiavimo tinklų kūrimą, talentų ir investicijų pritraukimą bei inovatyvių idėjų puoselėjimą apdovanojamas prof. dr. Rolandas Meškys.

Be laimėjusių į finalinį etapą Žinių ekonomikos įmonės kategorijoje buvo patekusios šios įmonės: AB „Auga group“, UAB „Uoga Uoga“, UAB „Elitnet“, UAB „Softneta“, UAB „Froceth“, UAB Inovacinė firma „MKDS“. Sėkmingiausios jaunos aukštųjų technologijų įmonės: UAB „Kvantiniai šviesos instrumentai“, UAB „Oxipit“, UAB „Inovatyvių procesų sprendimai“, UAB „SneakyBox“. Į finalinį atrankos etapą „Inovacijų švyturio“ nominacijos kategorijoje patekę asmenys: Eglė Čiuoderienė, žaidimų kūrimo studijos „SneakyBox“  verslo plėtros vystymo vadovė ir Algirdas Stonys, bendrovės „Telesoftas“ įkūrėjas ir vadovas.

„Žinių ekonomikos įmonės“ apdovanojimus organizuoja asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „EKSMA“, UAB MGF „Šviesos konversija“ ir dienraščiu „Verslo žinios“. Apdovanojimų rėmėjai: UAB „Amilina”, UAB „Pirmas žingsnis” ir UAB „Mobiliųjų telefonų techninis centras”.

Jei norime pirmauti − turime tapti atviresni

Talentų mobilumas, kylantys iššūkiai ir potenciali to nauda – intelektualų, žymiausių verslininkų, politikos lyderių gvildentos temos Pasaulio ekonomikos forumo kasmetiniame susitikime. Tema, kuri aktuali ne tik pasaulyje, tačiau ir Lietuvoje. Opia problema laikoma po ekonominės krizės išaugę emigracijos mąstai − skaičiuojama, kad iš Lietuvos emigravo apie pusė milijono įvairaus išsilavinimo ir kvalifikacijos gyventojų.

Didžiosios pasaulio valstybės ir bendrovės (ir ne tik jos), savo įmonės augimui pasitelkia talentus, kuria jų viliojimo strategijas. Kodėl talentų medžioklė tokia svarbi ir kaip prisitraukti geriausiuose pasaulio universitetuose baigusius studijas ar tarptautinėse įmonėse pasisėmusius patirties asmenis, kurie galėtų ne tik pasiūlyti įvairių iniciatyvų ar prie jų prisidėti, bet ir jas sėkmingai įgyvendinti? Apie tai mintimis dalinasi AB „Amilina“ bendrasavininkas ir Valdybos pirmininkas Dr. Danas Tvarijonavičius bei įmonės UAB „Ruptela“ Personalo vadovė Neringa Smailienė.

Dr. D. Tvarijonavičius

„Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje šiuo metu populiarėja ekonominio nacionalizmo, protekcionizmo, antiglobalizacinės idėjos. Jų šaltinis – sulėtėjęs pasaulio (ypač EBPO šalių) ekonomikos augimas bei didelė turtinė žmonių nelygybė. Nors šios problemos realios ir tikrai egzistuoja, tačiau protekcionistų siūlomi vaistai jų tikrai nepajėgūs išspręsti − jie tik pablogintų padėtį bei padidintų įtampą tarp tautų bei nacijų viduje. Nors įvairūs pranašai užkimdami aiškina, kad prekyba, ekonominis augimas niekur neveda ir nedaro žmonių laimingesniais, kad „trickle down“ modelis pasmerktas ir nebeveikia − tačiau tik tokiu būdu paskutiniuosius 3000 metų vystėsi žmonija. Negalvojame, kad per kelis pastaruosius dešimtmečius kažkas esminio pasikeitė. Tiesiog ekstensyvus ekonomikos augimas šiuo metu pasiekiamas vis sunkiau. Intensyviam augimui − reikia talentų“, − dėsto mintis dr. D. Tvarijonavičius.

Jis priduria, kad patys talentai savaime pridėtinės vertės nekuria: „pridėtinę vertę kuria juos įdarbinančios organizacijos, jeigu žino ką nori sukurti, kaip nori sukurti, turi tam pakankamą kapitalą bei kitus resursus ir jeigu įdarbina tą gebančius padaryti specialistus.“ Vis dėlto, žmogiškieji ištekliai būtini, norint pritraukti užsienio investicijas, kurti inovatyvius, aukštą pridėtinę vertę kuriančius produktus, kurie sukeltų aukštųjų technologijų perversmą. Lietuvoje turime pavyzdžių, kai talentingi žmonės kuria savo verslus, steigia organizacijas, tačiau dažnai tai labiau išimtis, nei taisyklė. AB „Amilina“ bendrasavininkas spėja, kad tai dėl to, jog mokslininkai dažnai neturi verslumo gyslelės. „Akademiniai gabumai bei verslumas nebūtinai yra tiesiogiai susiję dalykai − dažniau kaip tik atvirkščiai“, − teigia jis.

Visada smagu išgirsti apie lietuviškos kilmės įmones, asmenis, kurie pasaulyje nuskambėjo dėl įspūdingų pasiekimų. Toks Lietuvos vardo garsinimas teigiamai veikia mūsų šalies įvaizdį, tačiau kaip nutiesti tiltus pasaulyje išsibarsčiusiems talentams, kad ten įgytos žinios galėtų būti panaudotos inovacijų generavimui ir Lietuvoje?

Neringa Smailienė

UAB „Ruptela“ Personalo vadovė teigia, kad siekiant parodyti išvažiavusiems talentams, jog Lietuvoje taip pat yra gerų karjeros galimybių, pirmiausia, reikia neprarasti su jais ryšio. „Reikia ieškoti būdų ir kurti programas, kuriomis būtų galima efektyviai informuoti talentus užsienyje apie patrauklias organizacijas ir darbo vietas Lietuvoje. Pastaraisiais metais, ypač Vilniuje, tokių kompanijų atsirado gana daug ir konkuruoti patrauklumu su užsienio organizacijomis tikrai galime. Aktyvesnės organizacijos ir personalo paieškų įmonės vis aktyviau naudoja socialinius tinklus bei pasitelkia į pagalbą užsienyje veikiančias Lietuvių bendruomenes.“

Dr. D. Tvarijonavičius papildo, kad pasaulis jau pasikeitęs: „Mobilumo ribos nėra; darbo rinka šiandien − visa Europa ir visas pasaulis. Tačiau individualus skirtingų žmonių (ir skirtingų tautybių žmonių) mobilumas skiriasi. Ekonominio emigranto kelias niekada nebūna vien rožėmis klotas ir šių žmonių dalia labai nelengva, nesvarbu kokios tautybės jie bebūtų. Ne visiems žmonėms toks kelias tinka.“

„Norėdamos prisijaukinti talentus iš užsienio, kompanijos turi tapti atviresnės, lankstesnės ir rimtai įvertinti kitokias įdarbinimo galimybes“, − teigia N. Smailienė. „Daug kur dabar vyrauja mąstymas, kad darbuotojas turi būti įdarbinamas tik per darbo sutartį, o tai talentingiems specialistams dažnai netinka. Tokie specialistai nenori prisirišti prie vienos vietos, prie vieno iššūkio – jie linkę įveikti vieną iššūkį ir imtis kito. Vienas iš būdų prisijaukinti būtent tokius specialistus yra samdyti juos, kaip konsultantus su intencija ateityje įdarbinti ar dirbti per nuotolį.“

N. Smailienė mano, kad taip pat reikėtų daugiau dėmesio skirti talentų socialinei integracijai. „Pirma tai reikėtų juos supažindinti su tuo, kuo šiandien Lietuvoje gyvename ir ką kuriame, nes dažnai emigravę specialistai turi susidarę gana neigiamą vaizdą, kuris jau greičiausiai neatitinka realybės, nes per pastarąjį laikotarpį Lietuvoje įvykę daug teigiamų pokyčių. Tik mums reikia išmokti apie juos atviriau ir drąsiau komunikuoti bei pasidžiaugti.“

Talentams reikia įvertinimo ir paskatinimo

Lietuva yra nusimačiusi pagal Pasaulio inovacijų indekse esantį  talentų pritraukimo ir išlaikymo rodiklį pakilti nemažiau kaip per 70 vietų. Talentai – žmonės gebantys panaudoti savo žinias ir lyderiauti jų kūrimo procese − yra esminė sąlyga inovacijų kūrimui ir tarptautiniam konkurencingumui. Anot UAB MGF „Šviesos konversija“ direktoriaus dr. A. Juozapavičiaus tikslas yra aiškus – svarbu, jog likę ar atvykę į Lietuvą specialistai jaustųsi laimingesni nei tie, kurie išvyko.

Algirdas Juozapavičius
Algirdas Juozapavičius

Dr. A. Juozapavičius mano, kad atmosfera kolektyve, darbo sąlygos, artimi žmonės, žmogaus vieta bendruomenėje, galimybės išreikšti save ir t.t. yra kertiniai laimės faktoriai, tad turėtume į juos atsižvelgti, tačiau mano, kad dažniausiai emigruojama dėl materialinių sąlygų. „Jei  Lietuvoje žmogus negali susimokėti visų mėnesio sąskaitų, o išvažiavęs kasmet sutaupo tiek, kad užtenka jam, jo tėvams ir dar lieka atostogoms, šis veiksnys nusveria visus kitus. Antras dalykas – labai svarbu, kad įmonių kultūra leistų darbuotojams suprasti, kad įmonės (ir tuo pačiu jų) gerovė sukuriama bendru viso kolektyvo darbu. Tai svarbu ypač kalbant apie aukšto lygio specialistus, kurių ego dažnai yra ne mažesnis negu pridėtinė vertė, kurią jie kuria įmonei.“

Mokslininkas, nusprendęs grįžti iš Harvardo universiteto ir dabar dirbantis Vilniaus universiteto biotechnologijos institute dr. L. Mažutis išskiria keletą pagrindinių priežasčių, kodėl aukštą pridėtinę vertę kuriantys asmenys pasirenka emigraciją į kitas šalis. „Pirmoji yra skaidrumo nebuvimas, pavyzdžiui švietimo srityje ir mokslo politikoje. Antroji − švietimo ir mokslo sistema yra orientuota į vidutinybes. Universitetai siekdami pasipelnyti stengiasi pritraukti kuo daugiau studentų krepšelių ir tokiu būdu nusipigina. Trečia priežastis, kad nėra aiškių vertinimų ar skatinimo darbuotojams, kurie kuria pridėtinę vertę ir tarp tų, kurie simuliuoja veiklą ir atitinka tik minimalius reikalavimus. Bei ketvirtoji puikiai visiems žinoma – finansiniai sunkumai.“

L. Mažutis
L. Mažutis

Sprendžiant talentų išlaikymo problemą dėmesys krypsta į verslo ir valstybės galimas iniciatyvas jų skatinimui. Dr. A. Juozapavičius mano, kad abu jie gali daryti didelį poveikį: „Verslas turi stengtis keisti požiūrį, kad įmonės darbuotojai būtų geriausi jos draugai, o ne samdiniai ar baudžiauninkai. Tai svarbu, kalbant apie atlyginimus, bet ne mažiau svarbi bendravimo kultūra įmonėje, rūpinimasis, kad darbuotojas turėtų geras darbo sąlygas bei priemones, darbe jaustųsi komfortiškai. Kitaip tariant, vadovai turi priiminėti sprendimus taip, kad nereikėtų jų gailėtis, jei pasikeitus situacijai jie atsidurtų darbuotojo vietoje.“ Jis priduria, kad valstybė yra turbūt pats didžiausias darbdavys, todėl šie principai galioja ir jai: „netgi dar svarbiau − valstybė turėtų pradėti taikyti juos nuo savęs. Kol atlyginimai bei visa kita valstybinėse įstaigose bus tokie, kad geri specialistai ten negalės / nenorės dirbti, didelių permainų tikėtis sunku.“

Dr. L. Mažutis papildo, kad norint, jog Lietuvoje talentai atsiskleistų reikia orientuotis į mokslo ir studijų kokybę, o ne kiekybę. Tik pakankama kompetencija ir įdirbis gali leisti Lietuvos mokslui įsilieti ir įsitvirtinti tarptautiniuose tinkluose. „Trūksta draugų, pažinčių ir kvalifikacijų, kurios leistų užmegzti šiuos tinklus. Kitas aspektas: trūksta finansavimo į tikslines mokslines grupes, kurių darbai yra vertinami pasauliniu mastu, kurių darbai yra aktualūs užsienio partneriams ir kurios yra kompetentingos dalyvauti tarptautiniuose mokslo tinkluose“, − sakė jis.

Straipsnis parengtas „Žinių ekonomikos įmonės“ apdovanojimų kontekste, kurie sausio 26 d. vyko LR prezidentūroje. Ten buvo apdovanotos inovatyviausios, žinioms imlios įmonės ir verslai. Apdovanojimus organizuoja asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „EKSMA“, UAB MGF „Šviesos konversija“ ir dienraščiu „Verslo žinios“. Apdovanojimų rėmėjai UAB „Ruptela“. Apdovanojimų draugai AB „Amilina“, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija. Daugiau informacijos rasite: http://zei.zef.lt/

A. Liubinas: siekti dar ambicingesnių tikslų ateityje mus įkvepia įvertinimas

Aurelijus Liubinas

Aurelijus Liubinas

Lietuvoje kiekvienais metais įsteigiama šimtai naujų įmonių. Jos yra ambicingos, veržlios, bet ne visoms pavyksta sparčiai augti bei užkariauti tarptautines rinkas. Sėkmės galima pasimokyti iš „Deeper“, UAB, pirmojo nacionalinio apdovanojimo sulaukusios Žinių ekonomikos įmonės apdovanojimuose, kur buvo pripažinta „Sėkmingiausia jauna aukštųjų technologijų įmone 2015.“ Apie tai, kaip tapti įmone, kuriančia ir vystančia inovatyvius, analogų neturinčius išmanius elektronikos prietaisus, pasakoja „Deeper“, UAB direktorius Aurelijus Liubinas.

Įmonė „Deeper“, UAB pradėjo savo veiklą prieš ketverius metus. Pirmasis įmonės sukurtas produktas buvo išmanus sonaras žvejybai. A. Liubino teigimu, tai buvo visiškai naujas ir unikalus produktas rinkoje: „Sukurdami „Deeper“ išmanų sonarą, mes sukūrėme visiškai naują produkto kategoriją, kurios anksčiau nebuvo dėl technologijų ar žinių trūkumo“. Tačiau nepaisant produkto inovatyvumo, siekiant pripažinimo rinkoje kilo ir tam tikrų iššūkių: „Mūsų pakankamai konservatyvi tikslinė produkto auditorija − žvejai, turi gana sunkiai pakeičiamą nuomonę, todėl iš pradžių jie gana įtariai žiūrėjo į naują mūsų produktą, jiems jis buvo neįprastas. Taip pat nelengvas kelias laukė skinantis pripažinimo kelią tarptautinėse rinkose – susidūrėme su vietos, sutarčių, sertifikatų, mokėjimo terminų, produkto draudimo bei skirtingų valiutų iššūkiais. Buvo nelengva susiderinti ir daugybę skirtingų užsienio prekybos partnerių reikalavimų. Taigi teko įdėti daug pastangų ir darbo visai komandai, kol įveikėme visus iškilusius iššūkius, įgijome pasitikėjimą rinkoje ir sulaukėme įmonės kuriamų produktų vartotojų pripažinimo.“

Aurelijus Liubinas mano, jog ne kiekviena įmonė yra pajėgi greitai ir savarankiškai įveikti panašius iššūkius, bijo kurti kažką naujo ir klysti arba turi idėjų, bet  nežino nuo ko pradėti, dėl to, norint Lietuvoje turėti daugiau tarptautiniu lygmeniu konkurencingų įmonių, reikia ir tinkamos valstybės paramos – valdžios institucijos turėtų aktyviai prisidėti prie verslumo šalyje skatinimo. Be to, labai svarbu, kad įmonės dalintųsi savo sėkmės istorijomis. „Norisi, kad kuo daugiau inovatyvių idėjų kiltų Lietuvoje, o mes tikime, kad geri pavyzdžiai įkvepia. Todėl įmonės „Deeper“ vadovai ir darbuotojai dažnai dalyvauja įvairiuose šalyje vykstančiuose verslumo rengininiuose, kuriuose dalinasi patirtimi ir žiniomis. Kitų metų pradžioje ir patys planuojame organizuoti renginį, skirtą techninės įrangos (angl. hardware) mėgėjams, kuris suburtų visus, turinčius idėjų, jau kuriančius ar gaminančius naujus produktus arba ieškančius partnerių, padėsiančių realizuoti idėjas“.

Kad lietuviškos įmonės gali sėkmingai konkuruoti savo kuriamais produktais ir nurungti kitas įmones pasaulinėje rinkoje, įrodo „Deeper“, UAB gauti tarptautiniai apdovanojimai. Kaip svarbiausią tarptautinį įvertinimą galima paminėti didžiausioje technologijų parodoje JAV „Consumer Electronics Show 2016“ (CES) laimėtą prestižinį geriausio inovatyvaus produkto apdovanojimą. Be to, „Deeper“ sonaras buvo pirmasis lietuviškas produktas, kuriuo pradėjo prekiauti „Apple“, o vėliau ir kiti pasaulyje žinomi prekybininkai.

A. Liubinas pripažįsta, kad nepaisant visų gautų tarptautinių apdovanojimų, visuomet malonu būti įvertintais ir savo šalyje: „Nuo pat pradžių žinojome, kad viską galime padaryti čia, Lietuvoje, kad lietuviai yra geriausi inžinieriai ir programuotojai, ir mums pavyko tą įrodyti. „Deeper“ sukurti produktai yra pelnę daugybę apdovanojimų Lietuvoje bei užsienyje, o sėkmingiausios jaunos aukštųjų technologijų įmonės apdovanojimas įkvepia mus ir toliau skatinti inovacijų kultūrą šalyje, išnaudoti technologinį bei žinių potencialą kuriant aukštą pridėtinę vertę turinčius inovatyvius ateities produktus“.

Deeper, UAB – išmanius elektronikos prietaisus kurianti Lietuvos įmonė, savo produkciją eksportuojanti į daugiau kaip 50 užsienio šalių. Įmonė dirba su tokiais gerai žinomais partneriais kaip „Apple“, „Amazon“, „Best Buy“, „HSN“, „Wallmart“, „Virgin Megastores“ ir kt. Pirmasis įmonės sukurtas produktas – išmanusis sonaras – pasiūlė naują požiūrį į tradicinę žvejybą ir greitai sulaukė pripažinimo bei įvertinimo Lietuvoje ir užsienyje. Inovacijos, pažangūs sprendimai ir aukšta pridėtinė vertė vartotojui – tai pagrindiniai veiklos principai, kuriais vadovaujasi įmonė, kurdama ateities produktus.

„Žinių ekonomikos įmonės“ apdovanojimus organizuoja asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „EKSMA“, UAB MGF „Šviesos konversija“ ir dienraščiu „Verslo žinios“. Apdovanojimų rėmėjai UAB „Ruptela“. Apdovanojimų draugai AB „Amilina“, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija.

Dėl žinių ekonomikos įmonės vardo varžosi daugiau kaip 50 kandidatų

ZEI2014_kubelis_3Jau vienuoliktą kartą vykstančiuose „Žinių ekonomikos įmonės“ rinkimuose varžosi daugiau kaip 50 Lietuvos įmonių. „Žinių ekonomikos įmonės 2014“ apdovanojimai bus įteikti trims pažangiausioms aukštųjų technologijų, tradicinės pramonės ir paslaugų sektoriaus įmonėms. Specialus apdovanojimas ir 3 000 eurų prizas bus įteiktas sėkmingiausiai jaunai aukštųjų technologijų įmonei.

Nugalėtojus pasveikins ir apdovanojimus vasario 6 d. įteiks Lietuvos  Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Rinkimuose dalyvaujančios įmonės išsiskiria unikaliomis verslo idėjomis, į globalias rinkas orientuotais novatoriškais sprendimais ir sparčiu pajamų augimu. Šie veiksniai labai džiugina ir nuteikia optimistiškai, kad greitu metu Lietuva turės dar daugiau sėkmingų verslo istorijų. Taip pat daugumai įmonių yra svarbus bendradarbiavimas su aukštuoju mokslu. Manau, toks požiūris turėtų būti siektinas daugeliui Lietuvos verslų. Pastebėjome dar vieną malonią pasaulinę tendenciją – daugėja moterų vadovių aukštųjų technologijų įmonėse“, – teigia Mindaugas Glodas, apdovanojimų vertinimo komisijos pirmininkas ir rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ generalinis direktorius.

„Šie apdovanojimai yra puiki proga parodyti tai, kuo mes visi galime didžiuotis – mūsų verslo novatoriškumu, siekiu pirmauti ir, kas ypač svarbu tokiuose renginiuose, skaidrumu. Džiugina ir tai, kad vis didesnė verslo bendruomenės dalis supranta, jog konkurencingas verslas – tai ne vien pažangios technologijos, bet ir efektyvi, naujausiomis žiniomis grįsta vadyba“, – teigia vertinimo komisijos ekspertas Algimantas Markauskas, „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius ir viceprezidentas Baltijos šalims.

Nugalėtojus išrinko kompetentinga vertinimo komisija, suburta iš žinių ekonomikos ekspertų ir verslo lyderių: Petras Balkevičius (UAB „Eksma“), Haroldas Brožaitis (VšĮ „Viešosios politikos ir vadybos institutas“), Sigitas Besagirskas (Lietuvos pramonininkų konfederacija), Mindaugas Glodas („Nextury Ventures“), Kęstutis Jasiūnas (UAB „Ekspla“), Mantas Jonauskis (UAB „ProBaltic Consulting“), Algimantas Markauskas (UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“), Marius Skarupskas (LR Ūkio ministerija) ir Dovydas Varkulevičius (VšĮ „Versli Lietuva“).

Nuo iniciatyvos pradžios, 2004 metų, „Žinių ekonomikos įmonės“ vardas suteiktas daugiau kaip 30 inovatyvių įmonių, o „Sėkmingiausios jaunos aukštųjų technologijų įmonės“ apdovanojimą pelnė 6 jaunos sparčiai augančios technologinės įmonės. „Žinių ekonomikos įmonės“ apdovanojimus jau vienuoliktus metus organizuoja asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais EKSMA grupe ir dienraščiu „Verslo žinios“. Apdovanojimus remia UAB „Ruptela“, palaiko AB „Amilina“ ir UAB „Mobiliųjų telefonų techninis centras“. Daugiau apie apdovanojimus: http://zei2014.zef.lt

topheader2