Dokumentai |
 |
|
Lietuvos kosmoso sektoriaus naujienlaiškyje pristatomos kosminės technologijos, jų panaudojimas įvairiose kasdienio gyvenimo srityse, apžvelgiamos Lietuvos ir užsienio kosmoso sektoriaus aktualijos, naujienos, renginiai, projektai.
Informacinis žurnalas rengiamas pagal Lietuvos kosmoso asociacijos ir Žinių ekonomikos forumo įgyvendinamą projektą „Nacionalinės kosmoso asociacijos (NKA) veiklos stiprinimas (SPACETECH)„. Remia Lietuvos Respublika. Iš dalies finansuoja Europos Sąjunga.
|
|
|
VšĮ „Investuok Lietuvoje“ parengtoje prezentacijoje pristatoma Lietuvos verslo ir investicinė aplinka - Lietuvos makroekonominiai rodikliai, tiesioginės užsienio investicijos, užsienio prekybos augimas, mokesčių sistema, infrastruktūra, patrauklūs verslui ekonominiai sektoriai ir kt.
Šaltinis: www.verslolietuva.lt
|
|
|
Lietuvos pramonininkų konfederacija vienintelė šalyje kas ketvirtį pristato aukščiausio lygio Lietuvos įmonių vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizę - Pramonės lūkesčių indeksą.
PLI – Atliekamos apklausos tikslas – sukurti pastovų ir lengvai interpretuojamą Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių lūkesčių indikatorių. Apklausos metu surinkti atsakymai iš 130 didžiausių Lietuvos apdirbamosios pramonės vadovų, kurių buvo prašoma įvertinti sektorių, kuriuose jie dirba, dabartinę padėtį ir perspektyvas ateinančiam ketvirčiui.
Šaltinis: Lietuvos pramonininkų konfederacija
|
|
|
Švietimo mainų paramos fondas nuo 2009 m. vykdo Europos Komisijos finansuojamą projektą, kurio tikslas verslo sektoriaus atstovams pateikti informaciją apie Europos ir Lietuvos aukštajame moksle vykstančias reformas ir galimą jų naudą verslo sektoriui.
Šio projekto metu 2010 m. pavasarį Švietimo mainų paramos fondas kartu su VšĮ Socialinės informacijos ir mokymų agentūra atliko tyrimą, kuriame buvo įvertintas darbo sektoriaus atstovų (verslo darbdavių, profesinių organizacijų, profesinių sąjungų) požiūris į Bolonijos proceso diegimą Europoje bei Lietuvoje, su tuo susijusią Lietuvos aukštojo mokslo ir studijų sistemos kaitą.
Tyrimu siekta įvertinti darbo sektoriaus atstovų (verslo darbdavių, profesinių organizacijų, profesinių sąjungų) požiūrį į Bolonijos proceso diegimą Europoje bei Lietuvoje, su tuo susijusią Lietuvos aukštojo mokslo ir studijų sistemos kaitą.
Šaltinis: Švietimo mainų paramos fondas
|
|
|
Šiemet pirmą kartą sudarytame Lietuvoje veikiančių kolegijų reitinge pirmąją vietą užima Kauno kolegija, nuo jos nežymiai atsilikdama antroje vietoje rikiuojasi Vilniaus kolegija. Reitingas, kuriame pagal įvairius kriterijus vertintos kolegijų siūlomos studijos, jų valdymo efektyvumas ir kiti aspektai, atskleidė, kad dalies kolegijų sukurta reputacija visuomenėje nesutampa su objektyviais jų teikiamų paslaugų kokybės rodikliais.
Jei Lietuvos valstybinių universitetų reputacija visuomenėje beveik sutampa su jų pozicija reitinge, tai kolegijų atveju situacija visai kitokia. Dalis kolegijų, kurios pagal turimą reputaciją užimtų labai aukštas vietas, bendrame reitinge rikiuojasi toli nuo lyderių ir užima pozicijas antrajame dešimtuke.
Šaltinis: Demokratinės politikos institutas
|
|
|
Lietuvos aukštųjų mokyklų reitinge ketvirtus metus iš eilės pirmauja Vilniaus universitetas (VU), dideliu balų skirtumu lenkdamas kitas valstybines aukštąsias mokyklas. Pirmąsias penkias reitingo vietas ir vėl užėmė Vilniaus bei Kauno universitetai, tačiau šiemet į jį pirmą kartą pateko Mykolo Romerio universitetas. Reitingo, kurį sudarė Demokratinės politikos institutas, rezultatai gauti susumavus daugiau nei 40 įvairių vertinimo kriterijų.
Po VU reitinge rikiuojasi Kauno technologijos universitetas (KTU), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), M. Romerio universitetas (MRU) bei Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA). Pastaroji šiemet iškrito iš lyderių penketo, ją išstūmė viena pozicija aukštyn pakilęs M.Romerio universitetas.
Šaltinis: Demokratinės politikos institutas
|
|
|
Devintasis Europos inovacijų švieslentės (European Innovation Scoreboard) leidinys, kuriame analizuojamas 27 Europos Sąjungos valstybių narių inovatyvumas.
|
|
|
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro parengtame leidinyje pateikiami statistiniai duomenys apie aukštojo mokslo studijas, kuriame apžvelgiami pagrindiniai aukštojo mokslo rodikliai ir jų reikšmių kaita.
|
|
|
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro leidinyje pateikiami pagrindiniai statistiniai duomenys apie mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą Lietuvoje.
|
|
|
Lyginamojoje studijoje „Bolonijos proceso įtakos aukštajam mokslui Europoje apžvalga, 2010 m.“ („Focus on Higher Education in Europe 2010: the Impact of the Bologna Process“) pristatoma aukštojo mokslo reforma 46-iose Bolonijos procese dalyvaujančiose šalyse, remiantis kiekvienos iš jų pateiktais nacionaliniais duomenimis ir šių duomenų lyginamosios analizės rezultatais.
Šaltinis: LR švietimo ir mokslo ministerija
|
|
| |
|
|
|
|
|
|
