Didžiosios Britanijos Švietimo, vaikų aptarnavimo ir įgūdžių standartų tarnybos (Ofsted) surengtame seminare buvo pristatyti šeši pamokų stebėjimo modeliai, iš kurių trys naudojami Jungtinėse Amerikos Valstijose, du Europos šalyse ir vienas sukurtas naudojimui tarp kelių šalių. Modelių patikimumą ir validumą patvirtina mokslinių tyrimų gausa. Šiame pranešime yra pristatomi minėti modeliai, seminaro dalyvių vertinimai bei įžvalgos, kurios bus panaudotos Ofsted rengiamo stebėjimo metodo tobulinimui.
Pagrindinės pranešimo įžvalgos:
- Dauguma modelių remiasi literatūra apie mokymo kokybę, todėl pastebimas tam tikrų temų, kaip klasės valdymas, instrukcijos bei mokinio elgesys ir požiūris, sutapimas. Tai parodo diagnostinį validumą tarp modelių.
- Nei vienas iš modelių nesiekia pamatuoti mokymosi – seminaro dalyviai sutaria, kad pats mokymosi reiškinys negali būti tiesiogiai stebimas, todėl yra orientuojamasi į mokymo kokybę.
- Koreliacija tarp stebėjimo įvertinimo ir mokinių pasiekimų yra gana maža visuose modeliuose – tai reiškia, jog į stebėjimą svarbu žiūrėti, ne kaip į pagrindinį, o kaip į vieną iš matavimo būdų.
- Nepaisant didelio dėmesio kiekybiniams matavimams, daugelis modelių vis dar išlieka gana subjektyvūs. Seminaro dalyviai išreiškė nuomonę, jog stebėtojams reikalingi aukštos kokybės mokymai, kaip naudoti stebėjimo metodą. Be standartinių mokymų yra reikalingi ir reguliarūs seminarai informacijai atnaujinti, siekiant išlaikyti aukštą nuoseklumo lygį. Visgi, ekspertai sutinka, kad šie modeliai niekada negali būti 100 %
- Bendros nuomonės kalbant apie stebėjimų trukmę ir skaičių prieita nebuvo, tai priklauso nuo konteksto ir numatyto stebėjimo tikslo.
- Skirtinguose kultūriniuose kontekstuose modeliai nebūtinai bus vienodai tinkami.
Seminaro metu pristatyti modeliai
Klasės įvertinimo balų sistema (angl. Classroom Assessment Scoring System (CLASS))
Tai stebėjimo įrankis, skirtas pamatuoti mokytojų ir mokinių bendravimo klasėje efektyvumą. Remiantis šiuo modeliu išskiriami keturi pagrindiniai teiginiai:
- Efektyvus mokytojo-mokinio bendravimas yra būtinas veiksnys vaiko socialiniam ir akademiniam vystumuisi.
- Efektyvus mokytojo-mokinio bendravimas vyksta ne nuolatos.
- Siekiant kuo labiau padidinti poveikį mokiniams, kokybės gerinimas turi būti aiškiai orientuotas į mokytojų ir mokinių bendravimą.
- Mokytojų ir mokinių bendravimą gali pagerinti kruopščiai suplanuota ir įgyvendinama parama profesiniam augimui.
Pagrindinė CLASS modelio sudedamoji dalis yra tai, jog šiame modelyje mokytojo elgesys yra siejamas su mokinių pasiekimais. Tokiu būdu šis modelis apima ne tik mokytojų veiklos stebėjmą ir vertinimą, bet ir bendrą požiūrį į bendravimą tarp mokytojų ir mokinių bei jų mokymąsi. CLASS modelis matuoja tris mokytojų ir mokinių sąveikos sritis: emocinę paramą, klasės darbo organizavimą ir mokymo pagalbą. Kiekviena sritis apima keletą dimensijų, susijusių su tuo, kas stebima (pavyzdžiui: elgesio valdymas, produktyvumas, mokymo formos) ir rodiklius kiekvienai iš jų, kurie veikia kaip elgesio žymekliai (pavyzdžiui, „Aiškių taisyklių ir lūkesčių turėjimas, kurie yra nuolat stiprinami“). Stėbėjimą vykdo sertifikuotas ir apmokytas CLASS stebėtojas, užtikrinantis aukšto lygio išvadas.
Pagrindų sistema mokymui (angl. Framework for Teaching (FfT))
Tai mokymo komponentų rinkinys, paremtas konstruktyvistiniu požiūriu į mokymą ir mokymąsi. Skirtingai nuo kitų modelių, FfT nėra tik stebėjimo įrankis, tai – mokytojų standartų rinkinys, pagrįstas moksliniais tyrimais, susijusiais su mokinių mokymusi. Taigi, stebėjimas šioje sistemoje yra tik vienas iš būdų įvertinti mokymo standartus – nuomonė apie sistemos turinį turėtų būti renkama įvairiais metodais, pavyzdžiui, remiantis mokytojų ir mokinių klausimynais, o ne vien tiesioginiu pamokų stebėjimu.
Šį modelį sudaro 22 dimensijos ir 76 smulkesni rodikliai, suskirstyti į keturias mokymo atsakomybių sritis:
- Planavimas ir pasiruošimas
- Klasės aplinka
- Instrukcijos
- Profesinės pareigos
Kiekviena iš dimensijų apibūdina atskirą srities aspektą bei du-penki smulkesni rodikliai apibūdina specifinius dimensijų bruožus. Siekiant apibūdinti kiekvieną dimensiją ir pateikti gaires mokymo tobulinimui buvo sukurti mokymo lygiai. Vertinimo priemonė, sukurta šiam modeliui leidžia stebėtojams įvertinti elgesį pagal keturių balų skalę: netinkamas, pagrindinis, įgudęs ir išskirtinis. Be pagrindinės versijos, taip pat buvo sukurtos į dalyką koncentruotos versijos – matematikos ir raštingumo.
Tarptautinė lyginamoji mokymosi ir mokymo analizė (angl. International Comparative Analysis of Learning and Teaching (ICALT))
ICALT gali būti apibūdinta kaip įvykių stebėjimo priemonė. Šis modelis yra reikšmingai teigiamai susijęs su mokinių įsitraukimu, požiūriu, elgesiu ir pasiekimais. Dalis veiksnių, matuotų pagal šį modelį, iš esmės yra mokytojų ar mokinių atliktos veiklos dažnumas, pavyzdžiui, kiek kartų mokiniai teisingai atsakė į klausimą pamokoje. ICALT apima 32 didelio subjektyvumo rodiklius (siekiant optimizuoti tarpusavio patikimumą) ir 120 mažo subjektyvumo rodiklių, kurie nurodo pastebimą mokymo elgesį.
Šie veiksmai suskirstyti į šešias sritis:
- Saugus mokymosi klimatas: mokytojo ir klasės santykiai
- Klasės valdymas: bendra tvarka klasėje
- Aiškūs nurodymai: pamokų temų ir bendros pamokų struktūros sąsajos su pamokų dalimis
- Mokymosi metodai: įvairios mokymo strategijos, skatinančios studentus galvoti apie temą
- Mokymosi strategijos: mokytojų pastangos mokyti mokinius kaip mokytis
- Diferencijavimas: ar mokytojai yra jautrūs ir lankstūs, bandydami patenkinti individualias mokinių mokymosi poreikius.
Stebėtojai įvertina šiuos teiginius pagal keturių balų skalę (nuo dažniausiai silpnas iki dažniausiai stiprus).Visgi, tai rodo, kad ICALT išlieka palyginti subjektyvus, nepaisant to, kad buvo įtraukti objektyvesni rodikliai, kadangi dalį vertinimo sudaro stebėtojų sprendimas.
Tarptautinė mokytojų stebėjimo ir grįžtamojo ryšio sistema (angl. International System for Teacher Observation and Feedback (ISTOF))
ISTOF – tai bendroji mokytojų stebėjimo sistema, sukurta tarptautiniams mokyklų veiksmingumo tyrimams atlikti. Instrumentas nėra grindžiamas tam tikra mokymo metodika ar filosofija – jame yra aspektų, kurie remiasi įvairiomis perspektyvomis, nuo tiesioginio mokymosi iki metakognityvių metodų ir aktyviojo mokymosi. Ši priemonė buvo naudojama daugelyje šalių ir pasižymi geru patikimumu ir validumu. Remiantis tyrimais buvo išskirta 11vertinimo sričių:
- Įvertinimas ir vertinimas: kokiu mastu pateikiamas veiksmingas grįžtamasis ryšys (vertinimas) ir kiek įvertinimas dera su tikslais ir uždaviniais
- Mokymo aiškumas: kiek pamokos yra tikslingos ir struktūrizuotos bei, kiek aukštos kokybės yra mokytojų bendravimas
- Atmosfera klasėje: kiek mokytojas iškomunikuoja aukštus lūkesčius, bendrauja su visais mokiniais, juos įtraukia ir vertina
- Klasės valdymas: kiek mokytojas maksimaliai išnaudoja mokymosi laiką ir sprendžia kylančius trikdžius
- Diferencijavimas ir įtraukimas: kiek visi moksleiviai yra įtraukti į pamokas bei kiek mokytojas atsižvelgia į studentų individualius skirtumus
- Mokomieji gebėjimai: kiek mokytojas gali užimtu mokinius, parodo gerus klausinėjimo įgūdžius ir naudoja įvairius metodus bei strategijas
- Vienos pamokos planavimas: tai, kiek mokytojas veiksmingai suplanavo stebimą pamoką
- Ilgalaikis planavimas: tai, kiek mokytojas gali suplanuoti pamokų seką
- Mokytojo žinios: dalyko, pedagoginės ir didaktinės
- Mokytojo profesionalumas ir refleksyvumas: kiek mokytojas gali atsižvelgti į savo darbą ir prisidėti prie mokyklos bendruomenės bei mokytojų profesijos
- Aktyvių mokymosi metodų skatinimas ir metakognityvinių įgūdžių plėtojimas: kokiu mastu mokytojas plėtoja mokinių metakognityvinius įgūdžius, suteikia galimybes aktyviam mokymuisi ir ugdo kritinio mąstymo įgūdžius.
Kiekvienai sričiai vertinti yra išskirti du rodikliai, kurie yra vertinami pagal penkių taškų Likerto skalę (nuo labai nesutinku iki visiškai sutinku) bei pasirinkimas “netaikoma”, nes ne visi rodikliai gali būti stebimi visose pamokose.
Matematinė mokymo kokybė (angl. Mathematical Quality of Instruction (MQI))
MQI yra skirta konkretaus turinio pamokos stebėjimui. Šis modelis sukurtas siekiant patikimai įvertinti matematikos mokymo kokybę. Tyrimai rodo, kad MQI yra validus modelis: mokytojų vertinimai yra statistiškai reikšmingai susiję su mokinių rezultatais, mokytojų pridėtinės vertės balais ir mokytojų matematikos žiniomis, skirtomis mokymui. Skirtingai nuo kitų seminare pristatytų modelių, modelis remiasi požiūriu, kad klasėje vykstantis matematkos mokymasis yra atskiras nuo įprastų klasės veiksnių – klasės klimato, pedagoginio stiliaus ar bendrų mokymo strategijų. Šiame modelyje yra išskiriamos penkios sritys:
- Bendros pagrindinės mokinių praktikos (fiksuojami studentų matematinio turinio naudojimo būdai)
- Darbas su mokiniais ir matematika (nustatoma, ar mokytojai gali išgirsti ir suprasti, ką mokiniai matematiškai sako ir ar tinkamai reaguoja)
- Matematikos turtingumas (matuoja matematinių faktų ir procedūrų reikšmę bei įsitraukimą į matematines praktikas ir kalbą)
- Klaidos ir netikslumas (identifikuojamos mokytojo matematinės klaidos ir turinio iškraipymas)
- Klasės darbas yra susijęs su matematika (užfiksuoja, ar klasių darbas siejasi su matematika ar mokymosi laikas praleistas veikloms, kuriose nėra formuojamos matematinės idėjos).
MQI apibūdina matematinio turinio pobūdį ir kokybę, suteikiamą mokiniams išreikštą mokytojo-mokinio, mokytojo-turinio ir mokinių-turinio sąveikomis. Pavyzdžiui, matematinių paaiškinimų ir praktikos buvimas vertinamas atskirai nuo studentų dalyvavimo matematiniuose paaiškinimuose ir praktikoje.
Bendrieji mokytojų kokybės matmenys (angl. Generic Dimensions of Teacher Quality)
Modelis, dar vadinamas vokiška trijų pagrindinių sričių sistema, kurios pagrindiniai mokymo kokybės aspektai yra: klasės valdymas, mokinių palaikymas ir pažinimo skatinimas.
Skirtingai nuo kitų modelių, kuriais siekiama įvertinti mokymo kokybę, šis modelis nėra normuota priemonė ir neturi standartizuotų temų ar mokymų instrukcijų. Vietoj to jis siejamas su daugybe skirtingų subdimensijų (pvz., trikdžių ir drausmės problemos, mokytojų ir studentų santykiai, sudėtingos užduotys ir klausimai). Skirtingi matavimai naudojami skiriant dėmesį įvairioms perspektyvoms (pvz., stebėtojui, mokinių ir mokytojų perspektyvoms), nors dažniau jie taikomi naudojant aukšto subjektyvumo stebėjimo protokolus. Sistemoje aiškiai apibrėžiamas sudėtingas reiškinys (mokytojų kokybė), dėl kurio buvo sukurta daugybė lanksčių stebėjimo modelių, apibendrintų įvairiuose kontekstuose ir dalykinėse srityse. Viena iš šių pasekmių yra tai, kad modelis nėra priklausomas nuo turinio, todėl jame gali trūkti išsamumo. Visgi, naudinga yra tai, jog modelis yra labiau naudojamas kaip sistema, o ne priemonė, taigi naudotojai gali rinktis skirtingus ir besikeičiančius rodiklius, naudojamus stebėjimui.