Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra paskelbė metinį pranešimą apie bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybę. Pranešime pateikiama informacija apie 2015-2016 m. išorinį vertinimą, kurio metu buvo įvertintos 84 mokyklos. Taip pat pranešime pateikiami duomenys apie 912 (76,4 proc.) mokyklų įsivertinimo rezultatus. Pranešime analizuojama pamokų kokybė, silpniausios ir stipriausios sritys mokyklose, pateikiama bendra mokytojų charakteristika.
Apibendrinus rezultatus, pateikiama rekomendacija diferencijuoti pedagogų kvalifikacijos tobulinimą. Taip pat išvadose pabrėžiama, kad mokykloms reikalinga pagalba ir bendri nacionaliniai susitarimai, kaip stebėti ir fiksuoti individualią mokinio pažangą, bei kokia forma pamatuoti ir paskelbti mokyklos kaip organizacijos pažangą. Toliau pateikiame daugiau išryškėjusių rezultatų:
- Labiausiai tobulintos sritys yra mokymosi veiklos diferencijavimas (69 proc.) ir atskirų mokinių pažanga (65,5 proc.). Mažiausiai reikalaujančios tobulinimo sritys yra mokymasis bendradarbiaujant (23,3 proc.)
- Vertinant pamokos kokybę nuo 2011-2012 m. iki 2015-2016 m. situacija prastėjo kiekviename vertinimo kriterijuje. Didžiausias pablogėjimas matomas planavimo, vertinimo ir pasiekimų srityse.
- 2015-2016 m. vertinant mokyklas geriausiai įvertinta bendroji rūpinimosi mokiniais politika (81 proc.) ir pasiekimai (78,6 proc.). Prasčiausiai įvertintas klasių mikroklimatas ir valdymo demokratiškumas (41,7 proc.).
- Vertinant pamokos kokybę pagal mokyklos tipą prasčiausius įvertinimus gavo progimnazijos.
- Mokytojų pedagoginio darbo stažas vyrauja tarp 21-30 m. (38,7 proc.) ir 31-40 m. (24,9 proc.). Mažiausiai yra darbuotojų su 0-10 metų darbo stažu (3,5 proc.).
- 58,3 proc. mokytojų naudoja tik pasyviojo mokymo metodus (dažniausiai vyr. mokytojai ir mokytojai). 10,4 proc. naudoja tik aktyviuosius mokymo metodus (dažniausiai ekspertai). Vos trečdalis (31,4 proc.) bando derinti tiek pasyvius, tiek aktyvius metodus (dažniausiai ekspertai ir metodininkai).
- Tėvų ir mokinių vertinimu patyčios mokykloje yra didelė problema, tėvai nėra įsitraukę į mokyklos renginius. Tačiau teigiamai vertinami papildomų būrelių įvairovė, mokytojų pagalba, ir jų tikėjimas, kad mokiniai gali padaryti pažangą.
- Vertinant stipriąją mokymo pusę buvo išskiriami šie aspektai: medžiagos aktualizavimas, susiejimas su mokinių patirtimi (40 proc.), mokytojo aiškinimo, nurodymų suprantamumas (28 proc.), tinkamas metodų parinkimas, atsižvelgimas į mokymosi poreikius ir stilių (19 proc.), individualaus ir grupinio mokymo(si) derinimas (7 proc.), namų darbų apimtys, tikslingumas, ryšys su darbu klasėje (4 proc.), ir tik 2 proc. vertybinis ugdymas.
- Iš planavimo srities labiausiai tobulintinu aspektu yra mokymosi uždavinių kėlimas (63 proc.), mažiausiai – pamokos struktūros logiškumas, pagrįstumas (5 proc.).
- Iš vertinimo srities labiausiai tobulintinais laikoma vertinimo kriterijų aiškumas (39 proc.), mažiausiai tobulintinas vertinamosios informacijos panaudojimas mokymosi uždaviniui pasiekti (4 proc.).
- 2015 m. įsivertinimas atskleidė stipriuosius ir silpnuosius veiklos aspektus. Geriausiai buvo įsivertinta mokyklos kultūra (38,8 proc.) bei ugdymas ir mokymasis (28, 9 proc.). Pagalba mokiniui buvo įsivertinta 14, 1 proc., pasiekimai 7,6 proc., o mokyklos strateginis valdymas 6,8 proc. Silpnieji veiklos aspektai mokyklų įsivertinimu yra ugdymas ir mokymasis (42,4 proc.), pagalba mokiniui (22,1 proc.), mokyklos kultūra (18,9 proc.). Pasiekimai ir mokyklos strateginis valdymas įvertinti ne taip prastai (9,6 proc. ir 3,2 proc.).
Metinį pranešimą galima rasti čia.