Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė tyrimo ataskaitą apie suaugusių žmonių įgūdžius (angl. Programme fort he International Assessment of Adult Competencies (PIAAC)). Šiame tyrime pirmą kartą dalyvavo ir Lietuva.
Suaugusių žmonių įgūdžių tyrimu vertinamas suaugusiųjų nuo 16 metų raštingumas, gebėjimas skaičiuoti bei problemų sprendimas informacinių technologijų pagalba. Šio tyrimo išvados suteikia galimybę įsivertinti, kuriose srityse suaugusiųjų įgūdžius reikėtų tobulinti bei kaip Lietuvos gyventojų įgūdžiai atrodo lyginant su EBPO narėmis.
Dalyvavusios šalys tyrimo ataskaitoje suskirstytos į penkis raštingumo ir gebėjimo skaičiuoti lygmenis, kur pirmas apima žemiausius pagrindinius įgūdžius, o penktas – aukščiausius, reikalaujančius tam tikros informacijos susiejimo ir interpretacijos. Technologijų srityje įgūdžiai vertinami keturiais lygmenimis.
Lietuviškoje spaudoje pasirodė daug straipsnių, kuriose minima, kad lietuvių įgūdžių vidurkis yra aukštesnis nei daugelio EBPO narių. Tai tiesa, bet šalia šio fakto svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad aukščiausius įgūdžius pasiekusių asmenų procentas Lietuvoje yra mažesnis nei EBPO valstybėse, lietuviai taip pat gerokai prasčiau moka dirbti kompiuteriu ir turi prastesnius problemų, pasitelkiant technologijas, sprendimo įgūdžius.
Svarbiausios tyrimo ataskaitoje pateiktos išvados:
- 6,2 proc. gyventojų raštingumo lygis atitinka 4-5 lygmenį, o tai yra 4,4 procentinio punkto mažiau už EBPO šalių gyventojų vidurkį.
- 15,1 proc. suaugusiųjų įgūdžiai priskiriami pirmajam raštingumo lygiui arba žemesniam, lyginant su 18,9 proc. EBPO narių vidurkiu.
- Lietuvoje darbuotojai turi didesnius raštingumo įgūdžius nei reikalinga darbui atlikti. 18,1 proc. darbuotojų yra raštingesni nei reikalinga jų darbui atlikti, o 4,6 proc. darbuotojų turi žemesnį raštingumo lygį.
- 26,5 proc. Lietuvos darbuotojų turi per didelę kvalifikaciją reikalingą darbui atlikti, lyginant su 21,7 proc. EBPO narių vidurkiu.
- Ryšys tarp didesnio raštingumo lygio ir tam tikrų socialinių aspektų, kaip pasitikėjimas vienas kitais, tikėjimas, kad kiekvienas pilietis gali turėti įtakos politiniams procesams ir dalyvavimas savanoriškoje veikloje, yra silpnesnis nei kitose šalyse. Tačiau kuo mažesnis raštingumo lygis, tuo piliečiai linkę prasčiau vertinti savo sveikatą, priešingai nei kitose šalyse.
- Pagal gebėjimo skaičiuoti įgūdžius 9,6 proc. Lietuvos gyventojų patenka į 4-5 lygmenį palyginti su 11,3 proc. EBPO šalių gyventojų vidurkiu.
- 17,4 proc. suaugusiųjų gebėjimo skaičiuoti įgūdžiai priskiriami pirmajam lygiui ar žemiausiajam, lyginant su 22,7 proc. EBPO narių vidurkiu.
- Lietuva yra viena iš dviejų tyrime dalyvavusių šalių (kartu su Slovakija), kuriose yra panašus raštingumo ir gebėjimo skaičiuoti lygis lyginant vyrus ir moteris.
- Lietuvoje geresnius skaičiavimo ir skaitymo įgūdžius turintys darbuotojai uždirba daugiau (maždaug 4,5 euro per valandą), nei turintys žemesnius skaičiavimo ir skaitymo įgūdžius darbuotojai, tačiau palyginti su EBPO šalimis šis skirtumas yra mažas.
- 20,9 proc. Lietuvos suaugusiųjų teigia, kad jie neturi patirties naudojantis kompiuteriu ir jiems trūksta naudojimosi kompiuteriu įgūdžių. Tai yra didelis žmonių skaičius, lyginant su EBPO narių vidurkiu (14,7 proc.).
- Didelė suaugusiųjų dalis Lietuvoje turi menkai išvystytus problemų sprendimo įgūdžius, naudojantis įvairiomis technologijomis. 54,6 proc. suaugusiųjų patenka į pirmąjį ar žemesnį nei pirmąjį lygmenį. Pirmajam lygmeniui priskiriamos pagrindinės žinios naudotis paštu ar naršykle, užduotys reikalaujančios minimalių kompiuterinių žinių. Tuo tarpu EBPO šalių vidurkis – 42,9 proc. Antrajam lygmeniui priskiriamus įgūdžius turi 15,6 proc. gyventojų, lyginant su 25,7 proc. EBPO šalių gyventojų vidurkiu.2,1 proc. suaugusiųjų patenka į trečiąjį, technologijų srityje aukščiausią lygmenį, kai tuo tarpu vidutiniškai ten patenka 5,4 proc. EBPO šalių gyventojų.
Lietuvos ataskaitą galima rasti čia.
Pilną visų dalyvavusių šalių ataskaitą galima rasti čia.