Spalio 3 d. įvykusi diskusija „Žinių ekonomikos forumas: neatidėlioti investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas“ sukvietė akademinės bendruomenės, verslo ir politikos atstovus aptarti, kaip strateginės investicijos į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas bei inovacijų ekosistemos stiprinimas gali tapti šalies konkurencingumo pagrindu.
Nors Europos valstybių investicijų į MTEPI (mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas) vidurkis – 2,25 proc., Lietuvoje šios išlaidos, palyginti su šalies BVP, siekia apie 1 proc. Pusę procento sudaro verslo sektoriaus investicijos, kitą dalį – valstybės ir aukštųjų mokyklų. Neatidėlioti forumo dalyviai ieškojo atsakymų ir priemonių kaip Lietuvoje dvigubai padidinti investicijas, siekiant ilgalaikio aukšta pridėtine verte grįsto ekonomikos augimo. Tarp alternatyvų atsidūrė skatinimo priemonių mažam ir vidutiniam verslui investuoti į aukštos pridėtinės vertės, mokslu grįstas inovacijas kūrimas, didesni valstybės biudžeto asignavimai fundamentiniams ir taikomiesiems tyrimams, pramonės šakų transformacija, telkiant investicijas į prioritetines sritis, kurios yra grįstos MTEPI bei mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimas minkštosiomis priemonėmis, siekiant organiško investicijų augimo.
Kauno technologijos universiteto tyrėja prof. dr. Monika Petraitė pažymėjo, kad „potencialą investicijoms stipriai didina inovatyvūs produktai, kuriuos kuriame, tačiau mūsų įmonėms yra sudėtinga juos sėkmingai įvesti į rinką – ypač tarptautinę“. Jos nuomone, kalbant apie tokius įmonių veiklos aspektus kaip komercializacija, reikėtų atsižvelgti į globalias rinkas ir skirti valstybės paramą inovatyvių produktų vystymui. Be to, prof. Petraitė atkreipė dėmesį į būtinybę skirti daugiau dėmesio ir talentų paieškai. Tarp pastarųjų ji išskyrė moterų įtraukimo svarbą: „Trečios pakopos studijose dalyvauja daug moterų, tačiau kai kalbame apie technologijų sritį, jų procentas nykstamai mažas. Todėl turime sudaryti palankias sąlygas moterims įsitraukti į šias sritis – tai gali reikšmingai pakeisti mūsų inovacijų ekosistemą.“
Diskusijoje dalyvavęs „Žinių ekonomikos forumo“ Tarybos pirmininkas, VU konsorciumo MTEP ir Kompetencijų centro kūrimo veiklų grupių vadovas dr. Arvydas Lubys pabrėžė ilgalaikės partnerystės svarbą tarp mokslininkų ir verslo įmonių, siekiant, kad Lietuva galėtų konkuruoti globaliose rinkose. „Tikriausiai kiekvieno verslo svajonė turėti savo mokslinių tyrimų ir plėtros skyrių, bet jeigu tu neturi talentų, neturi įrangos, kiekviena įmonė negali turėti visko, todėl yra svarbus bendradarbiavimas su mokslu, su mokslo talentais, kad galima būtų tas spragas užpildyti“, – teigė dr. A. Lubys.
UAB „Light Conversion“ direktorius dr. Martynas Barkauskas, akcentavo verslo vaidmenį kuriant inovacijas. Jis teigė, kad „svarbu koncentruotis į tai, kad bendruomenės, ypač tam tikrose srityse, taptų pakankamai didelės ir galėtų veikti klasterių pagrindu. Tai leistų mokslui ir verslui bendradarbiauti efektyviau, užtikrinant sėkmingą idėjų ir inovacijų įgyvendinimą“. Jo nuomone, tam, kad šios veiklos vyktų sklandžiai ir atneštų pridėtinę vertę, bendruomenėms reikia didesnio ir aktyvesnio dalyvių įsitraukimo. Dr. M. Barkauskas taip pat pabrėžė, kad pramonės ir mokslo partnerystės bei kuriami klasteriai turėtų tapti inovacijų ekosistemos ašimi.
Diskusijos metu visi dalyviai aiškiai pabrėžė, kad investicijos į MTEPI ir glaudus bendradarbiavimas tarp mokslo, verslo bei valstybės institucijų gali tapti „varikliais”, skatinančiais Lietuvos konkurencingumą globalioje rinkoje.
Diskusijoje dalyvavo: Kauno technologijos universiteto tyrėja prof. dr. Monika Petraitė, UAB „Light Conversion“ direktorius dr. Martynas Barkauskas, LR Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėja mokslo klausimais Rasa Kulvietienė, „Žinių ekonomikos forumo“ Tarybos pirmininkas; VU konsorciumo MTEP ir Kompetencijų centro kūrimo veiklų grupių vadovas dr. Arvydas Lubys ir VšĮ „Inovacijų Agentūros“ inovacijų skatinimo skyriaus vadovas Mantas Biekša.
Diskusijos įrašą žiūrėkite portalo LRT.lt nuorodoje.