Spalio 17 d. vykusi diskusija „Žinių ekonomikos forumas: neatidėlioti mokymosi visą gyvenimą“ subūrė aukštųjų mokyklų, tyrėjų ir verslo atstovus aptarti, kaip nuolatinis mokymasis gali stiprinti Lietuvos ekonomiką ir konkurencingumą globalioje rinkoje.
Mokymasis visą gyvenimą yra ypatingai svarbus prisitaikymui prie greitai besikeičiančios darbo rinkos ir technologijų raidos. Šiandieninėje dinamiškoje aplinkoje, nuolat tobulėjantys darbuotojai ne tik gilina specifines žinias, bet ir įgyja naujų įgūdžių, leidžiančių jiems sėkmingai reaguoti į darbo rinkos poreikius, keisti sritis, kurti naujas pridėtines vertes. Nacionalinė suaugusiųjų švietimo platformizacija ir kiti sprendimai ar mokymosi visą gyvenimą iniciatyvos leidžia kurtis naujoms mokymosi praktikoms ir įtraukia daugelį mokymosi ekosistemos dalyvių. Vienas iš tokių pavyzdžių – dažnai diskusijos dalyvių minėtos nacionalinės suaugusiųjų švietimo platformos – kursuok.lt įgyvendinimas – sprendimas, leidžiantis skatinti mokymosi visą gyvenimą iniciatyvas ir užtikrinantis jų prieinamumą. Tokie kompleksiniai veiksmai iš skirtingų sektorių užtikrina aukštos pridėtinės vertės darbų kūrimą, spartų technologinį progresą ir tvarią pažangą globalioje rinkoje.
Mokymasis – investicija, o ne išlaidos
Diskusijos dalyvė, Mykolo Romerio universiteto tyrėja dr. Irena Žemaitaitytė pabrėžė, kad darbdaviams ir visuomenei būtina suvokti mokymosi svarbą: „mokymasis yra investicija, o ne tik išlaidos. Šis požiūris yra esminis norint sukurti tvarų modelį, kuris skatintų inovacijas ir padėtų žmonėms prisitaikyti prie kintančios darbo rinkos.“ Ji taip pat akcentavo minkštųjų kompetencijų reikšmę: „kritinis mąstymas ir mokėjimas mokytis tampa pagrindinėmis kompetencijomis, kurias būtina ugdyti. Europos dėmesys dabar krypsta į socialinius ir bendravimo įgūdžius, kurie reikalingi kiekvienoje profesijoje.“
Asociacijos LithuaniaBIO prezidentas Tomas Andrejauskas išskyrė ir individualaus konkurencingumo rinkoje dėmenį. „Privatus sektorius aiškiai mato mokymosi vertę. Žmonės supranta, kad nuolatinis kvalifikacijos kėlimas ne tik kelia jų vertę rinkoje, bet ir stiprina jų asmeninę konkurencingumo poziciją,“ – teigė T. Andrejauskas. Pasak jo, mokymasis visą gyvenimą yra ne tik individuali vertybė, bet ir esminė sąlyga inovacijoms skatinti.
Vilniaus universiteto Verslo mokyklos direktorė dr. Birutė Miškinienė diskusijoje kalbėjo apie darbo rinkos transformaciją ir technologijų įtaką. „Žemos pridėtinės vertės darbai yra linkę išnykti. Tai tik laiko klausimas, kada manualiniai darbai bus pakeisti automatizacija. Tačiau robotai mūsų nepakeis – jie papildys mūsų veiklą, leisdami atsiskleisti žmonių potencialui ir pereiti prie aukštesnę pridėtinę vertę kuriančios ekonomikos,“ – teigė dr. Miškinienė. Ji taip pat pabrėžė mokymo sistemų lankstumo svarbą: „reikia peržiūrėti ir lankstinti mokymosi formas bei programas, kad jos labiau atitiktų rinkos poreikius.“ Lankstesnės mokymosi formos suteikia galimybę žmonėms mokytis pagal individualų tempą ir prisitaikyti prie gyvenimo ritmo, darbo ar kitų įsipareigojimų. Tokios formos, kaip nuotolinės, mišrios (hibridinės) ar moduliniu principu grįstos programos, leidžia efektyviau įtraukti besimokančiuosius, kurie dėl laiko, vietos ar kitų apribojimų negalėtų dalyvauti tradiciniuose užsiėmimuose.
Ekspertai vieningai sutarė, kad mokymasis visą gyvenimą yra esminis veiksnys, leidžiantis užtikrinti darbuotojų ir darbdavių prisitaikymą dinamiškoje darbo rinkoje, taip pat skatinti šalies ekonomikos transformaciją. Tam būtina, kad į nuolatinį mokymo(si) procesą investuotų tiek valstybė, tiek verslai, o švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos, kurtų darbuotojų poreikius ir rinkos tendencijas atliepiančią mokymosi galimybių pasiūlą.
Diskusijoje dalyvavo: Mykolo Romerio universiteto tyrėja dr. Irena Žemaitaitytė, Asociacijos LithuaniaBIO prezidentas Tomas Andrejauskas, Vilniaus universiteto Verslo mokyklos direktorė dr. Birutė Miškinienė.
Diskusijos įrašą žiūrėkite portalo LRT.lt nuorodoje.