Nors švietimas dažnai minimas kaip reformų epicentras, pokyčiais negalime paslėpti ir kitų iššūkių. Tarp tokių – pasitikėjimas mokytoju – vienas iš svarbiausių veiksnių kuriant pažangią ir įtraukią švietimo sistemą. Diskusijos „Žinių ekonomikos forumas: neatidėlioti pasitikėjimo mokytoju“ dalyviai akcentavo, kad būtina girdėti tai, kas natūraliai formuojasi pačiose mokyklose, ir užtikrinti, kad ugdymo įstaigose būtų erdvės kurtis bendruomeniškiems sprendimams.
„Reikia nustoti gąsdinti reformomis“, – savo pranešime kalbėjo Vilniaus universiteto profesorė Lilija Duoblienė. Anot jos, svarbiausi ir tvariausi pokyčiai kyla iš mokyklų bendruomenių – ten, kur mokytojai, tėvai ir mokiniai dirbdami kartu ieško naujų būdų kurti prasmingą, saugią ir kūrybišką aplinką. Svarbu, nors ir nedidelės iniciatyvos, tačiau kylančios natūraliai iš švietimo bendruomenės narių, kurios gali sukurti apčiuopiamą ir tikslingą rezultatą.
Nepasitikėjimo atmosferą mokyklose dažnai gilina poliarizacija, atskirtis ir pagarbaus dialogo trūkumas. Mokytoja Jolita Stapurevičiūtė pastebi, kad viskas prasideda nuo elementarios pagarbos: „Visų pirma mes ateiname vienas kitą gerbdami. Jeigu visuomenė bus mažiau suskaldyta, atsiras daugiau pagarbos vienas kitam – kaip žmogus žmogui. O pagarba veda į didesnį pasitikėjimą.“ Anot jos, mokytojų ir tėvų santykiai kartais per daug komplikuoti: „Neretai girdime klausimus: O ką jūs padarėte, kad mano vaikas jus gerbtų? Tačiau pagarba turi būti abipusė – ji yra santykio pradžia.“
Švietimo sistemos iššūkiai neapsiriboja vien tik dialogo stoka – mokyklos susiduria ir su „nukraujavimu“, kai trūksta mokytojų, o esami specialistai susiduria su perdegimu. „Reikia skambinti varpais, – VŠĮ „Mokyklų tobulinimo centras“ steigėja, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos prezidentė įspėjo dr. Eglė Pranckūnienė. – Mokytojams dabar yra labai sudėtingas laikotarpis. Reikia tam tikro sąjūdžio – ne tik kalbėjimo, bet realios pagalbos mokyklai.“ Ji pabrėžė, kad kuriant reformas būtina pažvelgti mokytojų akimis, įsiklausyti į jų patirtis ir matyti, kaip priimami sprendimai veikia kasdienį darbą klasėse, palaikymas čia tampa būtinybe.
Ekspertai vieningai sutiko, kad stiprios, pasitikėjimu grįstos bendruomenės gali užtikrinti ne tik saugią ir palaikančią aplinką, bet ir geresnius ugdymosi rezultatus bei didesnę motyvaciją tiek mokytojams, tiek mokiniams. Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad norint pasiekti ilgalaikės švietimo sėkmės, būtina ne tik atnaujinti ugdymo programas, bet ir skatinti aktyvų mokinių tėvų, verslo įsitraukimą į ugdymo procesą bei stiprinti bendradarbiavimą su mokytojais. Tai padėtų kurti sinergiją tarp visų švietimo bendruomenės narių, o neapsiriboti tik formaliais sprendimais. Pasak ekspertų, svarbu, kad pokyčiai prasidėtų nuo mažų, tačiau tvarių iniciatyvų, gimstančių iš pačių mokyklų bendruomenių.
Diskusijos dalyviai: Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslo instituto profesorė, Ugdymo teorijos ir kultūros katedros vedėja prof. dr. Lilija Duoblienė, Mokosi.lt bendraįkūrėja ir vadovė, asociacijos EdTech Lithuania valdybos pirmininkė Jurgita Jaruševičienė, LSDP vicepirmininkas ir švietimo, mokslo ir sporto komiteto pirmininkas dr. Liutauras Gudžinskas, 2021 m. inovatyviausia menų ir technologijų mokytoja Jolita Stapurevičiūtė, VŠĮ „Mokyklų tobulinimo centras“ steigėja, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos prezidentė dr. Eglė Pranckūnienė.
Diskusijos įrašą žiūrėkite portalo LRT.lt nuorodoje.