fbpx


Posts Tagged ‘investavimas’

EBPO ataskaita apie Lietuvos ekonomiką

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė apklausos ataskaitą apie Lietuvos ekonomiką (angl. OECD Economic Surveys LITHUANIA). Tai pirmasis tokio pobūdžio ekonomikos vertinimas Lietuvoje.

  • Verslo sektoriuje trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Rekomenduojama didinti mokymus darbo vietoje ir bendradarbiavimą su darbdaviais švietimo sistemoje, ypač profesinio mokymo ir darbuotojų mokymų programų srityse.
  • Reguliacinės taisyklės verslui yra draugiškos, tačiau Lietuvos įmonių inovacijų intensyvumas yra žemas, o tam tikroms didelio našumo įmonėms yra sunku gauti finansavimą. Rekomenduojama skatinti naujas verslo finansavimo formas ir užtikrinti, kad inovacijų politika remia jaunas inovatyvias įmones.
  • Didelė atlyginimų nelygybė, mažas žemos kvalifikacijos darbuotojų įsidarbinamumas bei mažas pasitenkinimas darbu mažina darbuotojų gerovę ir prisideda prie didesnės emigracijos. Rekomenduojama gerinti socialinę įtrauktį suteikiant menkai apmokestinamiems darbams privilegijų darbe ir didinti darbuotojų galimybes mokytis visą gyvenimą.
  • Didelė emigrantų dalis Lietuvoje yra moterys, jauni ir turintys išsilavinimą asmenys.
  • Turėtų būti mažinama barjerai investavimui, kurie trukdo Lietuvos įmonėms augti. Kartais įdarbinti ne Europos sąjungos pilietį gali užtrukti ne vieną mėnesį. Tai Lietuvai gali būti žalinga, turint omenyje, kad vietinė darbo jėga neatitinka darbo rinkos poreikių (Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso 2015 duomenimis, 40 proc. respondentų teigė, kad kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas yra problema). Tai lyginant su kitomis šalimis yra problema.
  • Tyrėjų, dirbančių verslo sektoriuje, yra nedaug lyginant su kitomis Baltijos šalimis. Tai apsunkina administracinė našta samdant užsienio specialistus. Silpnos verslo kuriamos inovacijos gali būti dar vienas faktorius, pastaruoju metu lemiantis protų nutekėjimą Lietuvoje.
  • Verslo investavimas į R&D (tyrimus ir jų vystymą) yra žemas nepaisant dosnių R&D mokestinių lengvatų. Dažniausiai įmonės nežino apie tokias lengvatas arba nėra tikri, ar jie gali jomis pasinaudoti.
  • 2014 m. Lietuvoje 53 proc. 30-34 m. asmenų buvo įgiję aukštąjį išsilavinimą (ES − 38 proc.). Nepaisant to, įmonės signalizuoja apie absolventų techninių įgūdžių neatitikimą kaip pagrindinį veiksnį dėl darbo jėgos trūkumo. Tai rodo du dalykus: absolventai neįgyja studijuodami reikiamų įgūdžių ir kad mokymosi visą gyvenimą rodiklis yra žemas. Įmonės pabrėžia darbu grindžiamo mokymosi būtinybę, kur būtų įgyjama praktinių įgūdžių. Lietuvos Vyriausybe prioritetizavo profesinio mokymo ir lavinimo sistemos reformą, kuri orientuota į bendrojo lavinimo mokyklas. Papildomos priemonės, kurios paskatintų verslą įsitraukti į mokymų procesą plėtojant profesinį mokymą taip pat turi būti apmąstytos.
  • Aukštojo mokslo sistema taip pat patiria sunkumų: Lietuvoje 14 valstybinių universitetų ir dar 13 kolegijų. Tokiai šaliai kaip Lietuva, tai per didelis skaičius. Daugiau naudos būtų iš institucijų specializavimosi kurioje nors srityje.
  • Vidurinio ugdymo mokyklose mokinių testų rezultatai yra žemi (ypač matematikos ir skaitymo srityje). Rekomenduojama pritraukti geresnius mokymosi rezultatus pasiekusius jaunuolius siekti mokytojo karjeros mokant jiems didesnius atlyginimus ir investuojant į profesinį mokytojų tobulėjimą.
  • Dalyvavimas ikimokykliniame ugdyme yra žemas, ypač vaikų iš kaimo vietovių. Tai gali daryti įtaką žemiems mokinių pasiekimams.
  • 1/3 EBPO šalių, kurių mokinių pasiekimai yra žemi, galima paaiškinti žemomis mokytojų algomis.
  • Mokytojų profesiniam tobulėjimui galima būtų vykdyti mentorystės programas ar stebint vyresnių pedagogų darbą.
  • Išorinis mokyklų vertinimas mokyklose turėtų būti atliekamas dažniau.
  • Mokyklos turi palyginti aukštą autonomijos lygį priimant sprendimus apie algas, naujų žmonių įdarbinimą, biudžeto skirstymą.
  • Mokyklose dirba dauguma vyresnio amžiaus mokytojų, dėl to Lietuvos Vyriausybė ėmėsi mokyklų konsolidacijos. Taip pat mokytojų-mokinių santykis žemas, lyginant su kitomis EBPO šalimis. Konsolidacija galėtų padėti sutaupyti ir pagerinti mokymo programos įgyvendinimą ir geriau atliepti mokymo standartus, tačiau visa tai būtina derinti su kitomis priemonėmis, kaip tinkamos transporto sistemos užtikrinimas, ypač kaimo vietovėse gyvenantiems mokiniams.

Su pilna ataskaita galite susipažinti čia: https://www.oecd.org/eco/surveys/Lithuania-2016-overview.pdf