Skip to content

Arminas Varanauskas

Gyventojai galės spręsti, kaip atsiskaitys gavusieji ES lėšas

Gyventojai kviečiami spręsti, ką įstaigos ir įmonės turėtų atskleisti apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimą. Siūlomi klausimai bus svarstomi ir įtraukiami į skaidrumo iniciatyvos „Jonvabaliai“ deklaracijas, kurias turi pildyti norintieji prisijungti. Taip siekiama padaryti informaciją apie ES lėšų panaudojimą labiau suprantama ir prieinama. Neseniai… Skaitykite toliauGyventojai galės spręsti, kaip atsiskaitys gavusieji ES lėšas

Pokyčių įgyvendinimo strategijos

Inovacijos Lietuvos inovacijų plėtros 2014 – 2020 metų programa (pristatymas) Lietuvos inovacijų plėtros 2014 – 2020 metų programa Lietuvos inovacijų plėtros 2014 – 2020 metų plėtros programos įgyvendinimo 2014 – 2017 metų veiksmų planas Inovacijų skatinimo įstatymas (pristatymas) Slėniai ir klasteriai Integruotų mokslo, studijų ir… Skaitykite toliauPokyčių įgyvendinimo strategijos

Nuolat primename…

  • Darbai
  • 4 min read

…įvairioms institucijoms apie tai, ko reikia ŽEF nariams. Tikslas Nr. 1: Siekti palankių sąlygų šalies studijų, mokslo ir verslo potencialo, gristo sumanios specializacijos principais, vystymuisi. Dėl Lietuvos inovacijų sistemos tvarumo (2013.06.03) – išreikštas bendras susirūpinimas dėl inovacijų paramos paslaugų verslui teikimo tęstinumo 2014 – 2015… Skaitykite toliauNuolat primename…

ES lėšomis finansuojamų projektų skaidrumą didins “Jonvabalių” iniciatyva

 Lietuvos verslo asociacijos ir institucijos siekia didinti Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamų projektų skaidrumą ir kuria iniciatyva „Jonvabaliai“. Pasak iniciatorių, iniciatyva skatins įmones bei organizacijas visuomenei pateikti informaciją apie projektus, jų vykdytojų akcininkus, bet ir atsakyti gyventojams į kilusius klausimus. „Jonvabalių“ iniciatyvą įsteigė asociacijos „Žinių… Skaitykite toliauES lėšomis finansuojamų projektų skaidrumą didins “Jonvabalių” iniciatyva

Aukštosios mokyklos priėmė daugiau nei 27 tūkstančius studentų

Paskelbti 2014 m. bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas rezultatai. Šiemet studijas universitetuose ir  kolegijose pradės per 27 tūkstančius pirmakursių, daugiai nei pusei jų studijas finansuos valstybė. Per bendrąjį priėmimą studijų sutartis studijuoti valstybės finansuojamose vietose, valstybės nefinansuojamose su studijų stipendija ir tikslinio finansavimo pasirašė… Skaitykite toliauAukštosios mokyklos priėmė daugiau nei 27 tūkstančius studentų

Naujuoju ES struktūrinių fondų finansavimo periodu – ypatingas dėmesys mokslo ir verslo bendradarbiavimui

Šiandien Lietuvos mokslų akademijoje įvykusioje diskusijoje apie žinių ir technologijų perdavimo vaidmenį mokslo ir verslo partnerysčių plėtrai švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pabrėžė mokslo poveikį visuomenei ir ekonomikai. Kaip pažymėjo švietimo ir mokslo ministras, naujuoju ES struktūrinių fondų finansavimo periodu paramos priemonės mokslinių tyrimų… Skaitykite toliauNaujuoju ES struktūrinių fondų finansavimo periodu – ypatingas dėmesys mokslo ir verslo bendradarbiavimui

Švietimo ir mokslo ministerija finansuos inovatyvias mokyklų idėjas

Siekdama skatinti mokyklų iniciatyvas didesnį dėmesį skirti ugdymo kokybei, Švietimo ir mokslo ministerija skelbia pažangos projektų konkursą ir kviečia mokyklas teikti inovatyvias idėjas ir gauti finansavimą joms įgyvendinti. Šis konkursas yra pirmasis žingsnis siekiant įgyvendinti Žinių ekonomikos vadovo, Lietuvos pažangos tarybos nario Edgaro Leichterio pasiūlymą… Skaitykite toliauŠvietimo ir mokslo ministerija finansuos inovatyvias mokyklų idėjas

Apžvelgta Lietuvos mokslo ir studijų būklė

Birželio 17 d. Lietuvos mokslų akademijoje pristatyta Lietuvos mokslo bei studijų būklės apžvalga, atlikta Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA). Šių apžvalgų rengime aktyviai dalyvavo ir Žinių ekonomikos forumas. Edgaras Leichteris yra “Lietuvos mokslo būklės apžvalgos”, o Arminas Varanauskas – “Lietuvos studijų būklės… Skaitykite toliauApžvelgta Lietuvos mokslo ir studijų būklė

Struktūriniai fondai švietimui 2014-2020: šuolis į kokybę ar bedugnę?

Lietuvos aukštajame moksle vis dar trūksta rimto proveržio. Neefektyvus, nesistemingas ir strategiškai nepagrįstas lėšų skirstymas nedavė tokių rezultatų, kokių norėta. Naujas etapas – nauji lūkesčiai. Tad užuot filosofavus verta sutelkti dėmesį į realius, įgyvendinamus pasiūlymus. Išskiriu tris bazines problemas: pirmoji – nepakankamas tarptautinis konkurencingumas, antroji – praktinių įgūdžių stoka ir trečioji – neefektyvus mokymasis.