Ekspertų nuomonė

A-Varanauskas-konf

Silpniausia švietimo politikos grandis – įgyvendinimas

Tarptautiniai ekspertai dažnai giria Lietuvos strateginius dokumentus ir labai dažnai siūlo daugiau dėmesio skirti politikos įgyvendinimui. Neabejotinai, čia turime būtent šį atvejį. Susitarti dėl galutinio tikslo reikia, bet jei mes nepradėsime įgyvendinti visų savo strateginių susitarimų, tai prieš kitus rinkimus bandysime susitarti iš naujo.
A-Varanauskas

Tobuliname švietimą? Pradžioje susitvarkykime stalą

Norite dirbti produktyviau? Pirmas žingsnis – susitvarkykite savo darbo vietą. Taip byloja ne tik populiarių patarimų knygelės, bet ir rimti vadybos ekspertai. Sakysit, o tai prie ko čia tas švietimas? Mano galva, švietime turime būtent šią „higieninę“ problemą – dar nesusitvarkėme savo darbo stalo, o jau bandome pradėti rimtai dirbti.
Milda Lauzikaite

Savarankiškos asmenybės ugdymas: ką gali mokyklos?

Kai mokiniai atlieka kūrybines užduotis, jie įsitraukia emociškai ir pradeda aktyviai mąstyti, nes reikia ieškoti ir atsirinkti informaciją, priimti daugybę sprendimų, formuluoti savo nepriklausomas žinutes, ieškoti joms išraiškos būdų.
milda-lauzikaite

Mokykla – ne tik mokinių, bet ir mokytojų mokymosi erdvė

Efektyvus kvalifikacijos kėlimas gali būti visai paprastas, įtraukiantis ir kasdienis procesas, kai pati mokykla tampa ne tik mokinių, bet ir mokytojų mokymosi ir tobulėjimo vieta. Mokymasis darbo vietoje, sprendžiant realias ugdymo problemas, mokantis kolegialiai ir konsultuojant išorės profesionalams – visų šių mokymosi būdų sinergija padeda mokytojams augti ir tobulėti.

Kaip ugdyti mąstančią ir kuriančią asmenybę?

Kūrybiškose mokyklose rūpinamasi ne vien tik aukštais mokinių pažymiais ar ruošimu standartizuotiems testams, ugdymo patikrinimams, bet ir nebijoma eksperimentuoti, skatinamas smalsumas, domėjimasis mokslu, ugdoma vaizduotė, išbandomos naujos idėjos ir atrandamas pažinimo džiaugsmas.

Verslo lyderius būtina ugdyti dar mokykloje

Labai svarbu suprasti, kad gyvename pasaulyje, kuriame modelis – dar mokykloje apsisprendžiu dėl profesijos, studijuoju, gaunu atitinkamą darbą, kopiu karjeros laiptais – neturi jokių garantijų. Profesijų ribos nyksta, tampa labai svarbu derinti konkrečios srities išmanymą su bendraisiais gebėjimais – gebėjimu vystyti idėjas, jas komunikuoti ir įgyvendinti, rasti bendraminčių ir partnerių, dirbti su kitais, veikti atsakingai.

Struktūriniai fondai švietimui 2014-2020: šuolis į kokybę ar bedugnę?

Lietuvos aukštajame moksle vis dar trūksta rimto proveržio. Neefektyvus, nesistemingas ir strategiškai nepagrįstas lėšų skirstymas nedavė tokių rezultatų, kokių norėta. Naujas etapas – nauji lūkesčiai. Tad užuot filosofavus verta sutelkti dėmesį į realius, įgyvendinamus pasiūlymus. Išskiriu tris bazines problemas: pirmoji – nepakankamas tarptautinis konkurencingumas, antroji – praktinių įgūdžių stoka ir trečioji – neefektyvus mokymasis.
A-Varanauskas-konf

Silpniausia švietimo politikos grandis – įgyvendinimas

Tarptautiniai ekspertai dažnai giria Lietuvos strateginius dokumentus ir labai dažnai siūlo daugiau dėmesio skirti politikos įgyvendinimui. Neabejotinai, čia turime būtent šį atvejį. Susitarti dėl galutinio tikslo reikia, bet jei mes nepradėsime įgyvendinti visų savo strateginių susitarimų, tai prieš kitus rinkimus bandysime susitarti iš naujo.
A-Varanauskas

Tobuliname švietimą? Pradžioje susitvarkykime stalą

Norite dirbti produktyviau? Pirmas žingsnis – susitvarkykite savo darbo vietą. Taip byloja ne tik populiarių patarimų knygelės, bet ir rimti vadybos ekspertai. Sakysit, o tai prie ko čia tas švietimas? Mano galva, švietime turime būtent šią „higieninę“ problemą – dar nesusitvarkėme savo darbo stalo, o jau bandome pradėti rimtai dirbti.
Milda Lauzikaite

Savarankiškos asmenybės ugdymas: ką gali mokyklos?

Kai mokiniai atlieka kūrybines užduotis, jie įsitraukia emociškai ir pradeda aktyviai mąstyti, nes reikia ieškoti ir atsirinkti informaciją, priimti daugybę sprendimų, formuluoti savo nepriklausomas žinutes, ieškoti joms išraiškos būdų.
milda-lauzikaite

Mokykla – ne tik mokinių, bet ir mokytojų mokymosi erdvė

Efektyvus kvalifikacijos kėlimas gali būti visai paprastas, įtraukiantis ir kasdienis procesas, kai pati mokykla tampa ne tik mokinių, bet ir mokytojų mokymosi ir tobulėjimo vieta. Mokymasis darbo vietoje, sprendžiant realias ugdymo problemas, mokantis kolegialiai ir konsultuojant išorės profesionalams – visų šių mokymosi būdų sinergija padeda mokytojams augti ir tobulėti.

Kaip ugdyti mąstančią ir kuriančią asmenybę?

Kūrybiškose mokyklose rūpinamasi ne vien tik aukštais mokinių pažymiais ar ruošimu standartizuotiems testams, ugdymo patikrinimams, bet ir nebijoma eksperimentuoti, skatinamas smalsumas, domėjimasis mokslu, ugdoma vaizduotė, išbandomos naujos idėjos ir atrandamas pažinimo džiaugsmas.

Verslo lyderius būtina ugdyti dar mokykloje

Labai svarbu suprasti, kad gyvename pasaulyje, kuriame modelis – dar mokykloje apsisprendžiu dėl profesijos, studijuoju, gaunu atitinkamą darbą, kopiu karjeros laiptais – neturi jokių garantijų. Profesijų ribos nyksta, tampa labai svarbu derinti konkrečios srities išmanymą su bendraisiais gebėjimais – gebėjimu vystyti idėjas, jas komunikuoti ir įgyvendinti, rasti bendraminčių ir partnerių, dirbti su kitais, veikti atsakingai.

Struktūriniai fondai švietimui 2014-2020: šuolis į kokybę ar bedugnę?

Lietuvos aukštajame moksle vis dar trūksta rimto proveržio. Neefektyvus, nesistemingas ir strategiškai nepagrįstas lėšų skirstymas nedavė tokių rezultatų, kokių norėta. Naujas etapas – nauji lūkesčiai. Tad užuot filosofavus verta sutelkti dėmesį į realius, įgyvendinamus pasiūlymus. Išskiriu tris bazines problemas: pirmoji – nepakankamas tarptautinis konkurencingumas, antroji – praktinių įgūdžių stoka ir trečioji – neefektyvus mokymasis.