Lietuva turi visas prielaidas tapti proveržio technologijų valstybe, tačiau tam vis dar skiriama per mažai investicijų. Ekspertų teigimu, būtent aukštos pridėtinės vertės sektoriai, giliųjų ir proveržio technologijų sritys turėtų tapti ilgalaikio ekonomikos augimo varikliu.
Inovacijų agentūros duomenimis, Lietuvos potencialas proveržio technologijų srityje dar neišnaudotas. Verslo investicijos į MTEP Lietuvoje siekia tik 0,44 proc. BVP ir daugiau nei tris kartus atsilieka nuo ES vidurkio. Proveržį taip pat stabdo fragmentuotas finansavimas, talentų trūkumas bei keturis kartus mažesnė nei ES vidurkis valstybės parama verslo MTEP veiklai. Tyrėjai verslo sektoriuje sudaro vos 0,2 proc. darbo jėgos, kai Europos Sąjungos vidurkis siekia 0,6 proc., o pagal daktaro laipsnį įgijusių asmenų skaičių Lietuva tarp ES valstybių užima tik 24 vietą. Ekspertai pabrėžia, kad siekiant ilgalaikio ekonominio augimo ir konkurencingumo globalioje rinkoje būtinos kryptingesnės investicijos į aukštos pridėtinės vertės sektorius.
Ekspertų teigimu, Lietuvoje didžiausią potencialą turi biotechnologijos, elektronika, robotika, optinės ir lazerinės technologijos, finansinės technologijos bei pažangios pramonės sprendimai. „Inovacijomis ir technologijomis grįsti sektoriai jau 2024 m. sukūrė apie 13,1 proc. visos šalies pridėtinės vertės, arba apie 5,26 mlrd. eurų, tačiau jų potencialas dar nėra visiškai išnaudotas“, – pastebi prof. dr. Edita Gimžauskienė, KTU strateginių partnerysčių prorektorė, „Žinių ekonomikos forumo“ Tarybos narė ir inovacijų komiteto pirmininkė. Inovacijų agentūros duomenimis, šių sektorių indėlis per pastarąjį dešimtmetį išaugo beveik keturis kartus, o tai rodo ne tik spartų augimą, bet ir vis ryškesnę aukštos pridėtinės vertės veiklų reikšmę Lietuvos ekonomikos transformacijai.
Inovacijų proveržis neįmanomas be valstybės, mokslo ir verslo partnerystės
Inovacijų plėtrą stabdo struktūriniai iššūkiai. Vienas pagrindinių – neatitikimas tarp ilgo technologijų vystymo ciklo ir trumpalaikiais rezultatais grįstų finansavimo modelių. Pažangioms technologijoms reikalingas stabilus, į mokslinius tyrimus ir infrastruktūrą orientuotas, kapitalas bei didesnės rizikos tolerancija. Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į nepakankamą mokslo, verslo ir valstybės bendradarbiavimą. Investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) aplinka išlieka sudėtinga: „Valstybė galėtų kofinansuoti Mokslo ir studijų institucijų (MSI) projektus, kuriuos finansuoja verslas, geriausiai jaučiantis rinkos potencialą ir prisiimantis riziką ten, kur yra didžiausia galimybė laimėti. Taip pat reikėtų supaprastinti mokestinių lengvatų pritaikymą verslo investicijoms į MTEP ir į naujas technologijas.“ – dalinasi Kęstutis Jasiūnas, „Ekspla“ valdybos pirmininkas ir „Žinių ekonomikos forumo“ Tarybos narys. Pabrėžiama, kad valstybė turėtų imtis aktyvesnio vaidmens – veikti kaip strateginis partneris, investuotojas bei pirmasis klientas inovatyviems sprendimams.
Tarptautinės praktikos sėkmei pasiekti
Europos inovacijų ir technologijų instituto duomenimis, kai kurios Europos šalys kaip Danija, Estija, Airija ir Suomija pasiekė reikšmingą pažangą pasirinkusios kryptingą valstybės politiką, nuosekliai investuodamos į švietimą ir proveržio technologijas. „Pirmiausias jų prioritetas buvo švietimas, kvalifikuotos darbo jėgos rengimas. Kitas prioritetas – aukštų technologijų verslai ir valstybės parama jiems, tiek tiesioginė, tiek ir netiesioginė“ – pastebi K. Jasiūnas.
Danijos atveju, galima matyti kryptingą investavimą į biotechnologijas ir bioinžineriją. Sukurta mokslo, reguliavimo ir pramonės ekosistema, kuri šiandien generuoja reikšmingą eksporto ir BVP dalį. Estija kibernetinį saugumą pavertė ne tik valstybės funkcija, bet ir technologine specializacija, kurioje valstybė veikia kaip pirmasis klientas ir bandymų platforma. Suomija pasirinko pažangios pramonės ir energetikos technologijų kryptį, transformuodama tradicinę pramonę per ilgalaikes, dešimtmečius trunkančias programas, orientuotas į sistemas, o ne pavienius produktus. „Šie pavyzdžiai rodo, kad giliųjų technologijų proveržis kyla ne iš perteklinės technologijų įvairovės ar trumpalaikių iniciatyvų, bet iš nuoseklaus strateginio pasirinkimo, stabilaus finansavimo, orientacijos į ilgalaikę perspektyvą ir aktyvaus valstybės vaidmens formuojant technologinę paklausą“ – apibendrina prof. dr. E. Gimžauskienė.
Lietuva turi aiškų proveržio technologijų potencialą, tačiau jam realizuoti būtina nuosekli ir kryptinga ilgalaikė inovacijų politika, strateginė mokslo, verslo ir valstybės partnerystė. Verslo investicijų į MTEP atotrūkis nuo ES vidurkio, talentų trūkumas ir nepakankamas valstybės bei verslo bendradarbiavimas rodo, kad inovacijų ekosistema vis dar nėra pakankamai brandi sparčiam augimui. Tuo pat metu auganti aukštos pridėtinės vertės sektorių reikšmė patvirtina, kad specializacija giliųjų, proveržio technologijų srityse gali tapti vienu svarbiausių Lietuvos ekonomikos transformacijos variklių.