Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ (ŽEF) kartu su kitomis organizacijomis rengė susitikimų su politinių partijų atstovais ciklą. Susitikimai buvo organizuojami ne tik švietimo, bet ir inovacijų temomis. Šių susitikimų metu buvo siekiama išgirsti ir diskutuoti dėl partijų nuostatų inovacijų klausimais, aptarti esamus inovacijų sistemos iššūkius ir būsimos Vyriausybės prioritetus šioje srityje.
Susitikimuose dalyvavo atstovai iš asociacijos „Infobalt“, Lietuvos lazerių asociacijos, Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos, Mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijų asociacija (RTO Lithuania), Robotikos asociacijos, UAB „Elinta“, Vilniaus universiteto ir ŽEF.
Susitikimai vyko su atstovais iš šių partijų (abėcėlės tvarka): Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio, Lietuvos socialdemokratų partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų. Žemiau rasite pagrindines partijų atstovų išsakytas mintis susitikimuose.
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis
Partijos atstovas: Simonas Kairys.
- Programa siekia pabrėžti pasitikėjimą kuriančiu žmogumi.
- Per kadenciją privaloma pasiekti 1,5 % MTEP.
- Pridėtinės vertės ir inovacijų klausimai neišvengiamai susiję su švietimu. Matant demografinius pokyčius svarbu suprasti, kad žmogus bet kuriame gyvenimo etape turi turėti galimybę grįžti į švietimo sistemą.
- Investuoti ne į infrastruktūrą, o į tai, kad kiltų mokytojų ir mokinių kompetencijos, bei į tai, kur norime, kad judėtų Lietuvos ekonomika.
- Skatinti skaitmenizavimą ir robotizaciją.
- Užuot patys kurdami pridėtinę vertę vis dar pardavinėjame savo darbo laiką, atlikdami technines, o ne kūrybines užduotis. Reikia tai keisti.
- Žaliasis kursas / susitarimas nėra tik techniniai sprendimai, bet ir vertybių pasikeitimas, politinis lūžis. Jei užauginsime kartą kuri vertina ekologiją, darną, masiškumas ir pigumas jai nebus patrauklu.
- Nemano, kad valstybė turėtų kurti banką.
- Valstybės vaidmuo ekonomikoje yra piešti krypti, rodyti, ką turime pasiekti. Valstybė turi užimti moderatoriaus vaidmenį, susodinti skirtingas institucijas (viešas ir privačias), bet neturi perspausti su reglamentavimu ar kontrole.
- Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, Energetikos ministerijoje ir Aplinkosaugos ministerijoje reikia pokyčių, tačiau apie juos norėtų platesnės diskusijos. Energetikos ministerija atrodo perteklinė, reiktų nuspręsti kur šioje srityje norime judėti – link ekologijos ar vystyti kaip atskirą ekonominę sritį.
Lietuvos socialdemokratų partija
Partijos atstovas: Vaidas Navickas.
- Didžiausia rizika mūsų valstybei yra užstrigti vidutinių pajamų spąstuose. Šiuo metu Lietuvos piliečių emigracija į didesnes pajamas turinčias šalis ir šių žmonių pakeitimas pigia darbo jėga yra tvirta tendencija, kuri savaime (be išorės veiksnių) nepasikeis. Norint išeiti iš šios situacijos pagrindinis dalykas į ką reiktų kreipti dėmesį yra švietimo sistemos tobulinimas.
- Inovacijoms reikia žmogaus, kuris suvokia pasaulį, supranta ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio kontekstą. Toks žmogus randa nepatenkintą poreikį ir sukuria paslaugą ar produktą. Tokiu būdu ir gimsta inovacijos.
- Nors valstybė turėtų turėti vaidmenį ekonomikoje, ne ji turėtų nuspręsti į kurias sritis investuoti. Jei valstybė sprendžia kur investuoti, tai turėtų daryti strategiškai mąstant, pirmiau orientuojantis į tas sritis, kuriose mes stiprūs ir neinvestuoti į vertės grandinės apačią, t.y. verslo veiklas, kurios kuria mažą pridėtinę vertę.
- Vienas iš būdų galėtų būti užsakyti valstybinius užsakymus. Jie verslui garantuotų paklausą, tada verslas galėtų kurti inovatyvius sprendimus.
- Gaunamas lėšas iš ES reikia panaudoti tvariai. Dabar dažniausia tai panaudojama pastatams, vengiama investuoti į žmogų.
- Kai finansavimą įsisavina žemos pridėtinės vertės ekonomika, ji ir toliau kuria žemą pridėtinę vertę.
- Iš mažo biudžeto finansuoti daug dalykų yra sudėtinga – jei norime socialdemokratinio finansavimo, reikia socialdemokratinių mokesčių.
- Palaiko Valstybinės plėtros banko idėja, tačiau žiūri skeptiškai. Reikia tai įgyvendinti tinkamai, kitu atveju tai gali tapti finansavimo šaltiniu paramą jau įpratusiems gauti žemos pridėtinės vertės verslams. Kaip gerąją patirtį žino vokiečių banko pavyzdį.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Partijos atstovas: Lukas Savickas.
- Galimybių įgyvendinti inovatyvias veiklas turėtų būti ne tik keliuose didžiuosiuose miestuose. Ne visi projektai lengvai įgyvendinami mažuose, bet kai kurie, ypač susiję su pramone – įmanomi. Tam padėtų didesnės vertės investicijos ir supaprastintos procedūros siekiant įsteigti įmonę regione.
- Reikalingi ilgalaikiai švietimo pokyčiai.
- Dirbti su talentų pritraukimo sistema, siekti tikslingai pritraukti reikiamus specialistus iš kitų šalių, sudaryti jiems patogias sąlygas atvykti, gyventi su šeima ir t.t Mūsų atlyginimai nebėra mūsų „konkurencinis pranašumas“ prieš kitas šalis. Investuok Lietuvoje pradėtas kurti Work in Lithuania skyrius ilgainiui gali išsivystyti į atskirą talentų pritraukimo agentūrą.
- DNR plano įgyvendinimas lieka vienu svarbiausių darbų.
- Trys svarbiausi asmeniniai atstovo prioritetai su kuriais norėtų dirbti:
- Viešojo sektoriaus orientacija į rezultatą, kompetencijos įgyvendinti darbus („get things done“), lyderystė;
- Inovacijos reformos. Tai reikštų ir inovacijų agentūros steigimą (apjungiant visas susijusias, o vėlesniame etape integruojant ir Investuok Lietuvoje).
- Daugiau kalbėti apie žaliąjį kursą. Neturime stiprių partnerių, kurie matytų šitą temą plačiau nei tik kaip esamos įmonės gamybos tobulinimas. Svarbu suprasti, kad keičiasi ir keisis ne tik ekonomika, bet ir visuomeninis, asmeninis gyvenimas, todėl turime sugebėti pamatyti naujas galimybes.
- Ambicija iki 2030 m. perlipti ES vienam asmeniui tenkančio BVP vidurkį. Po palyginti sėkmingo susitvarkymo su COVID tam yra tinkamos galimybės.
- Dabartinė pramonė nėra inovatyvi. Mokslo indėlis ir mokslo tikslinio finansavimo didinimas yra vienas iš būdų stimuliuoti pokyti šioje srityje. Taip pat, verslą reikia konsultuoti, suteikti reikiamų žinių ir taip užvesti ant tinkamo kelio.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionys demokratai
Partijos atstovas: Dainius Kreivys.
- Šalis juda į vidutinės vertės pajamų spąstus.
- Daug investuota į infrastruktūrą, tačiau efekto, kurio iš to tikėtasi, nėra.
- Norint pokyčių čia, svarbu gerinti situaciją švietime.
- Kelios šakos kurias reikia remti stipriau yra biotechnologijos, optoelektronika, informacinės technologijos (apimant fintechą, kibernetinį saugumą, žaidimų kūrimo industriją).
- Vaizdo žaidimai yra vieta, kur galėtume turėti proveržį. Šiuo metu nei stipriai atsiliekame, nei pirmaujame. Svarbu įmonių iš užsienio pritraukimas ir dabartinių finansavimas. Reikia skatinti kurti tarpdisciplininius sprendimus, susijusius su medicina, gyvybės mokslais, virtualia realybe. Mokestinės lengvatos, kurias gali gauti filmų kūrėjai, turėtų būti prieinamos ir žaidimų kūrėjams.
- Visgi, bet kokia didesni sprendimai susiję su inovacijų ekosistema turi būti priimami konsensusu, įtraukiant suinteresuotas šalis.
- Lietuvoje turi atsirasti didžiulis finansinis instrumentas, kaip, pavyzdžiui, KFW vokiečių bankas. Jo pagrindu turėtų vykti investicijos į valstybei svarbias šakas.
- Smulkaus ir vidutinio verslo finansavimas yra svarbus.
- Reikalinga pramonės transformacija – robotizacija, skaitmenizacija, nauja vadyba.
- Svarbu suprasti, kad robotizacija nemažina užimtumo. Robotizacija didina pramonės našumą, kuriam aptarnauti reikia daugiau darbo vietų. Nors vienas robotas pakeičia kelis darbuotojus, ilgainiui darbo vietų atsiranda daugiau.
- Reikia gerinti aukštųjų technologijų ir žinių sektoriaus finansavimą.
- Valstybė turi užtikrinti atlyginimų bazę, tyrėjų atlyginimai turėtų didėti, o kitką mokslo ir studijų institucijos turėtų sugebėti prisitraukti iš kitų šaltinių (projektų, verslo ir t.t.).
- Stebint verslą vertinti ne tik pinigus, bet ir kitus rodiklius: darbo našumą, aukštųjų technologijų dalį, kad ir tą patį robotizacijos lygį.